Wonder Bar radijas – pirmasis automatinis radijo imtuvas, skaitantis stotis pagal signalo stiprumą

Apžvalga

Wonder Bar radijas, sukurtas Chevrolet (GM) 1957 metais, buvo pirmasis automatinis radijo imtuvas, galintis „ieškoti“ stipriausios stoties be rankų.

Istorinis kontekstas

Šis radijas leido vairuotojui nustatyti minimalų pageidaujamą signalo stiprumą. Paspaudus mygtuką, įrenginys skenuoja AM/FM dažnių spektrą, kol randa pirmą pakankamai stiprią stotį.

Signalo stiprumo nustatymas

Radijo bangos gali keliauti šimtus mylių, bet jų kokybė silpnėja, kai jos nutolsta nuo šaltinio, sukeldama „statinį triukšmą“. Kadangi skirtingi vairuotojai toleruoja triukšmą skirtingai, Wonder Bar radijoje buvo įrengtas reguliuojamas rankenėlė, leidžianti nustatyti minimalų priimtiną signalo lygį. Vairuotojas, nebijantis šiek tiek statinio, gali pasirinkti žemesnį slenkstį, o tas, kuris nori tik švarių signalų, – aukštesnį.

Mygtuko „Wonder Bar“ paspaudimas

Po signalo stiprumo nustatymo vairuotojas spaudžia „Wonder Bar“ mygtuką. Tai yra trumpalaikis jungiklis, kuris aktyvuoja skenerio grandinę – variklį, maitinimo šaltinį, stiprintuvą ir heterodininį maišiklį, prijungtą prie antenos.

Skenerio grandinė

Radijo bangos, patenkusios į anteną, sukelia mažus elektros impulsus. Šie impulsai perkelti į stiprintuvą, kuris padidina jų įtampą, o po to – į heterodininį maišiklį. Maišiklis veikia kaip reguliuojama rezonansinė sistema. Kai variklis sukasi, maišiklis keičia savo rezonansines dažnių nuostatas. Jei gaunamo signalo dažnis neatitinka šios rezonančios reikšmės, signalas blokuojamas. Tuo tarpu atitinkantis dažnis praleidžiamas; jei jo stiprumas viršija ankščiau nustatytą slenkstį, variklis sustoja, ir maišiklis „užšaldomas“ ties tuo dažniu, leidžiant nuolat transliuoti pasirinktą stotį iki kito mygtuko paspaudimo.

Vairuotojas gali vėl paspausti mygtuką, kad radijas pradėtų ieškoti kitos stoties.