SSD ir kietojo disko spartos palyginimas

Įvadas

Solid‑state diskai (SSD) nuolat pranoksta tradicinius kietuosius diskus (HDD) greičio atžvilgiu. Skirtumas kyla dėl skirtingų konstrukcijų: HDD turi judančius mechaninius komponentus, o SSD – visiškai be judančių dalių, todėl duomenis perduoda tiek greitai, kiek leidžia jų elektronika.

Greitis

Norint suprasti HDD ir SSD greičio skirtumus, reikia pažvelgti už tradicinių RPM (apsisukimų per minutę) rodiklių. HDD našumas paprastai matuojamas skaitymo ir rašymo greičiais. Žemesnės klasės HDD skaito apie 100 MB/s ir rašo ~40 MB/s, o aukštesnės klasės – bent 180 MB/s skaitymo ir 60 MB/s rašymo. SSD, nepaisant to, kad neturi besisukančių diskų, matuojami tiesiog duomenų perdavimo greičiais: žemesnės klasės SSD siūlo apie 200 MB/s skaitymo ir 100 MB/s rašymo, o aukščiausios klasės – nuo 550 MB/s skaitymo iki 500 MB/s ir daugiau rašymo.

Mechaniniai skirtumai

HDD duomenis saugo magnetiniuose diskuose, kurie sukasi aplink ašį, o skaitymo/rašymo galva juda ir turi įjungti magnetą į tinkamą vietą. Kuo toliau duomenys nuo galvos, tuo ilgiau trunka jų pasiekti. SSD naudoja transistorių masyvą – elektrinius jungiklius, kurie iš karto gali nuskaityti bet kurią vietą atmintyje, nes nėra judančių dalių.

Realus našumas

SSD pranašumas labiausiai juntamas įjungiant kompiuterį, diegiant programinę įrangą ir kopijuojant didelius failus. HDD laikui bėgant sulėtėja dėl duomenų fragmentacijos – failų fragmentai paskirstomi po visą diską, todėl skaityti juos reikia keliose vietose. Fragmentaciją galima ištaisyti defragmentacijos programomis, tačiau SSD šios problemos neturi.

Sąsaja

Abiems diskams duomenų perdavimui reikalingas fizinis ryšys, kurio greitis ribojamas ne tik disko, bet ir naudojamos sąsajos. Dauguma SSD ir HDD naudoja SATA II (maks. 300 MB/s) arba SATA III (maks. 600 MB/s). Net jei diskas geba perduoti duomenis greičiau, SATA versija apriboja galutinį greitį šiais limitais.