Senų televizorių perdirbimas ir atliekų tvarkymas

Daugelis senų arba neveikiančių televizorių turi švino ir kitų pavojingų medžiagų, todėl jų tiesioginis išmetimas į sąvartyną yra pavojingas. Vis dėlto šiuose įrenginiuose yra vertingų medžiagų – plastiko, stiklo, metalo nuosėdų ir net spausdintinių plokščių – kurias galima perdirbti ir panaudoti naujiems produktams. Net ir šiuolaikiniai ekranai, pvz., skystojo kristalo (LCD) televizoriai, turi komponentų, kurių perdirbimas sudėtingas dėl toksiškų medžiagų buvimo.

Istorinis kontekstas

Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, 2007 m. amerikiečiai išmetė 27 milijonus televizorių, iš kurių tik 18 procentų buvo perdirbta. Skaitmeninės televizijos įvedimas paskatino daugelį vartotojų atsikratyti senų katodinės spindulio vamzdžio (CRT) televizorių ir įsigyti plokščiojo ekrano modelius. Senesni CRT televizoriai turi šviesą, varį, plieną ir aliuminį, kuriuos galima atgauti per perdirbimo programas.

Stiklas

CRT televizorių ekranų stiklas yra perdirbamas, tačiau jame dažnai yra didelė švino koncentracija, todėl jis yra pavojingas sąvartynams. Skirtingai nuo paprastų stiklo butelių, šio stiklo negalima perdirbti tradiciniais būdais. Specializuotos įmonės jį susmulkina, atskiria ir valo, po ko stiklas naudojamas naujų televizorių ar kompiuterių monitorių gamyboje. Kartais švino turintį CRT stiklą panaudojama chemikalų gamyboje, skirtų švino išskaldymui.

Spindulinės plokštės

Televizorių spindulinės plokštės gali būti šaltinis įvairių pakartotinai naudojamų medžiagų. Jos smulkinamos į miltelį, analizuojamos ir atskiriamos į plastiką bei brangius metalus, iš kurių gaminami juvelyriniai dirbiniai ar kompiuterių mikroschemos.

Plastikai ir metalai

Plastikinės televizorių korpusų dalys susmulkintos gali būti perdirbamos į plastiko rezinusus naujiems produktams arba net į kuro medžiagas. Metaliniai varžtai, spaustukai ir kitos metalinės dalys lydymo metu paverčiamos į metalų mases, kurios vėl naudojamos gamyboje.

Atsargumo priemonės

Elektronikos grąžinimo koalicija (Electronics TakeBack Coalition) teigia, kad senų televizorių perdirbimas yra sudėtingas ir brangus. Net ir modernesni LCD televizoriai dažnai nėra suprojektuoti perdirbimui. Pavyzdžiui, daugelyje LCD ekranų naudojamos gyvsidabrinės lempos, kurios yra labai toksiškos. Perdirbimo įmonėms būtina pašalinti šias lempos prieš atliekant tolesnius procesus. Dėl didelio darbo ir įrangos poreikio daugelis perdirbėjų nusprendžia visą televizorių sumontuoti į smulkintuvą, kas gali kelti pavojų darbuotojams dėl gyvsidabrio išskyrimo.