Kameros kampų tipai: apibrėžimai

Kiekvienas vaizdas pasakoja istoriją. Nesvarbu, ar tai fiksuotas kadras, ar filmo scena, kamerų kampai lemia išvaizdą, nuotaiką ir emocinį poveikį. Fotografai ir kino kūrėjai sąmoningai renkasi kampus, kad sustiprintų savo kūrinio įspūdį. Suprasdami, kaip ir kodėl naudojami įvairūs kampai, pradedantieji gali kurti patrauklesnes nuotraukas bei filmus.

Akių lygiu (Eye Level)

Dažniausiai naudojamas kampas, kai kamera yra lygi akims. Objektas gali žiūrėti tiesiai į objektyvą, bet nebūtinai turi tai daryti. Šis kampas yra emocinėse prasme neutralus ir tinka tiesioginiam, faktiniam pristatymui.

Paukščio skrydžio (Bird’s Eye)

Kadrą daroma tiesiai virš objekto. Dažnai naudojamas kaip įžanginis kadras, rodantis scenos vietą, arba siekiant parodyti veiksmus, kurie būtų paslėpti nuo žemės lygio. Tokį kadrą galima gauti iš krano, lėktuvo ar, mažesniu biudžetu, iš aukštos laiptų ar stogo.

Aukštas kampas (High Angle)

Kamera stovi gerokai virš objekto. Šis kampas suteikia kamerai pranašumą ir daro objektą silpnesnį, įsiutintą ar išsigandų.

Žemas kampas (Low Angle)

Kamera yra po objekto akių lygiu. Tai sukuria priešingą efektą – objektas atrodo dominuojantis, autoritetingas.

Olandų pakreipimas (Dutch Tilt)

Kamera šiek tiek pakreipiama, todėl horizontas nebėra tiesus. Naudojant saikingai, suteikia neįprastą, dramatišką perspektyvą; perteklius gali erzinti žiūrovus.

Žiūrovo perspektyva (Point of View)

Naudojama pasakojimo metu, kad žiūrovas jaustųsi kaip patyręs įvykį per personažo akis. Kamera imituoja aktoriaus judesius. Pavyzdžiui, po akių lygio kadro, kuriame aktorė žiūri į savo laikrodį, gali sekti P.O.V. artimas kadras, kuriame matomas laikrodžio veidas.