Ką daro tinklo sąsajos kortelė?

Aprašymas

Standartinė PC tinklo adapterio kortelė – plastikinė plokštė, maždaug tokio pat dydžio kaip žaidimo kortelė. Joje įmontuota kelios mikrograndinės, kurios apdoroja signalus iš tinklo ir kompiuterio. Kortelė įstatoma į lizdą (PCI, PCI‑e, M.2 ir kt.) ir tvirtai sujungama su pagrindine plokšte. Metalinis rėmelis laiko kortelę vietoje; priklausomai nuo tipo, rėmelis turi tinklo lizdą arba anteną. Dažnai ant jo įrengiami šviesos diodai, rodomi ryšio būseną ir veiklą.

Funkcija

Tinklo kortelė veikia kaip tarpininkas tarp jūsų kompiuterio ir duomenų tinklo. Kai, pavyzdžiui, prisijungiate prie interneto svetainės, kompiuterio duomenys perduodami į kortelę, kuri juos paverčia elektriniais impulsais. Šie impulsai keliauja per tinklo kabelį arba belaidį ryšį iki serverio, o serverio atsakymas – vėl elektriniais signalais – grįžta į kortelę, kuri juos konvertuoja atgal į skaitmeninį formatą, kurį matote ekrane.

Tvarkyklės (drivers)

Be fizinės kortelės, reikia ir programinės įrangos – tvarkyklių, kurios leidžia operacinei sistemai valdyti įrenginį. Įdiegus kortelę, „Windows“ (ar kitos OS) automatiškai įkelia atitinkamas tvarkykles pagal gamintoją ir modelį. Naršyklės, el. pašto programos ir kitos programos siunčia duomenis per operacinę sistemą, kuri juos perduoda į tinklo kortelės tvarkyklę. Be tinkamų tvarkyklių kortelė neveikia.

Tipai

Dauguma šiuolaikinių kortelių palaiko belaidį Wi‑Fi ryšį – jos turi integruotą anteną, kuri siunčia ir priima radijo bangas. Kitoms sistemoms vis dar naudojamas laidinis Ethernet ryšys, kuriam reikia RJ‑45 jungties ir atitinkamo kabelio. Naujausiuose kompiuteriuose tinklo funkcija dažnai įgyvendinama tiesiai į pagrindinę plokštę (integruota NIC), o ne atskira kortele, taip atlaisvinant lizdus kitoms priemonėms. Jei reikia papildomos galimybės, galima įsigyti atskirą tinklo plokštę – staliniams kompiuteriams – PCI arba PCI‑e formatu, o nešiojamuosiuose – mažesnius M.2 arba mini‑PCIe modelius.