Svarbiausios kompiuterio komponentės

Kompiuterio pagrindinės dalys

Vienas iš pirmųjų įrenginių, kurį galėtume atpažinti kaip kompiuterį – 1940‑ų metų „Colossus“ – buvo didelio sunkvežimio dydžio ir turėjo daugiau nei 2000 elektros vožtuvų. Šiandienos kompiuteriai gali būti pakankamai maži, kad juos galėtume nešiotis, tačiau viduje juos užpildo sudėtingi laidai ir mažytės dalelės. Nepaisant visų inovacijų, pagrindinės kompiuterio dalys išlieka tos pačios: jos leidžia atlikti kelias pagrindines funkcijas – saugoti, pasiekti, apdoroti ir rodyti informaciją.

Procesorius

Procesorius yra komponentas, kuris iš tiesų atlieka „skaičiavimus“. Kompiuteriai sumažina visas užduotis iki skaičiavimų serijos, o procesorius šiuos skaičiavimus įgyvendina fiziškai. Greitesnis procesorius paprastai reiškia galingesnį kompiuterį, galintį atlikti sudėtingesnes užduotis. Dauguma šiuolaikinių įrenginių turi daugiašakės (multicore) procesorius, kurie veikia kaip keli atskiri procesoriai, leidžiantys vykdyti skaičiavimus kelioms programoms vienu metu. Tai ženkliai pagerina našumą, pvz., vaizdo redagavime, nes ne sulėtina kitų veiklų. Kai kurie kompiuteriai turi atskirą procesorių grafikos apdorojimui, vadinamą GPU, kuris dar labiau padidina našumą.

Atmintis (RAM)

Dažniausia atminties forma – operatyvioji atmintis (RAM). Ji leidžia laikyti informaciją trumpam laikui, kad būtų greitai pasiekiama be poreikio kreiptis į kietąjį diską ar kitą nuolatinę saugyklą. Tai panašu į darbo stalą: kuo didesnis stalas, tuo daugiau dokumentų galite greitai pasiekti, nes nebereikia švaistyti laiko spinduliuojant archyvu. Nepakankama RAM gali sulėtinti kompiuterio darbą net ir turint greitą procesorių. Reikia pažymėti, kad 32‑bitų operacinės sistemos gali naudoti ne daugiau kaip 4 GB RAM, nepriklausomai nuo įdiegtos atminties kiekio.

Saugojimas

Kompiuterio saugykla veikia kaip spintelės: ji suteikia daug vietos failų laikymui, nors prieiga gali būti lėtesnė. Dauguma įrenginių naudoja tradicinius magnetinius kietuosius diskus, tačiau vis populiari ir greitesnė kietojo kūno disko (SSD) technologija, kurioje nėra judančių dalių. Kai kurie nešiojami įrenginiai, pavyzdžiui, planšetiniai kompiuteriai, naudoja „flash“ saugyklą, kuri užima mažiau fizinės vietos ir reikalauja mažiau energijos, bet paprastai siūloma mažesnė talpa. Ši „flash“ saugykla kartais vadinama „flash“ atmintimi, tačiau ji nesusijusi su RAM.

Pagrindinė plokštė

Pagrindinė plokštė (angl. motherboard) yra ne itin sudėtinga, bet itin svarbi komponentė. Ji veikia kaip stuburas žmogaus kūne – tai plokštė, kurioje fiziškai pritvirtintos ir sujungtos visos kitos dalys. Ji perduoda informaciją ir energiją tarp komponentų, taip pat talpina BIOS – pagrindinę įvesties/išvesties sistemą, kuri valdo, ką kompiuteris daro nuo įjungimo iki pagrindinės operacinės sistemos pakrovimo.

Įrenginių skaitytuvai

Dauguma kompiuterių turi bent vieną įrenginį, galintį skaityti keičiamąją laikmeną. Anksčiau tai buvo diskeliai (floppy) ir vėliau optiniai diskai – CD, DVD, Blu‑Ray. Šiandien dažniausiai tai yra atminties kortelės ar USB atmintukai, naudojantys flash technologiją. Juos galima įstatyti ar išimti be kompiuterio perkrovimo. Kai kurie įrenginiai nepalaiko tam tikrų kortelių formų, todėl gali prireikti adapterio. Dauguma USB atmintukų tinka standartiniam USB prievadui, kurį turi beveik visi staliniai ir nešiojami kompiuteriai, išskyrus kai kuriuos planšetus.

Išoriniai įrenginiai

Išoriniai įrenginiai – tai bet kas, ką galima prijungti prie kompiuterio, siekiant padidinti jo funkcionalumą ir patogumą. Tai klaviatūros, pelės, monitoriai, modemai, spausdintuvai ir kt. Kai kurie staliniai ir dauguma nešiojamų kompiuterių turi šiuos įrenginius integruotus į pagrindinę korpusą.