Kaip veikia šifruotas USB atmintukas?

USB raktų atmintukai (flash drive) tapo standartiniu nešiojamu duomenų saugojimo sprendimu dėl savo nedidelio dydžio, lengvo perkėlimo tarp kompiuterių ir galimybės rašyti bei perskaityti duomenis. Tačiau būtent šis patogumas daro juos lengvai pamirštamus ir prarandamus, net jei juos pritvirtinate prie raktų ar kitų daiktų. Šifruotas atmintukas užtikrina, kad net praradus ar pavogus įrenginį, jūsų asmeninė informacija liktų nepasiekiama.

Aparatūrinis šifravimas

Aparatūrinį šifravimą turintys USB atmintukai turi integruotą mikroschemą, kuri pats vykdo šifravimo procesus. Įrenginys suskirstytas į dvi loginės talpas: mažą, paslėptą ir didesnę, kurioje saugomi jūsų duomenys. Tai panašu į paslėptus skaidinius kietajame diske. Pirmą kartą įdėjus atmintuką į kompiuterį (po išpakavimo) jums bus paprašyta sukurti slaptažodį. Sukūrus slaptažodį, didesnė talpa užšifruojama, o kiekvieną kartą, kai atmintukas prijungiamas, būtina įvesti slaptažodį. Įvedus slaptažodį, įrenginys veikia kaip įprastas USB raktas.

Programinis šifravimas

Duomenis galima šifruoti ir naudojant programinę įrangą, pvz., TrueCrypt. Tokiu atveju dešifravimo programos failai patalpiniami į atmintuką, o likusi talpa paverčiama į šifruotą skaidinį. Galima šifruoti atskirus aplankus arba visą talpą taip, kad ją galėtų perskaityti tik kompiuteris, turintis įdiegtą atitinkamą programą. Be to, galima sukurti paslėptą šifruotą skaidinį papildomam saugumui.

Našumo kompromisas

Šifravimo algoritmai reikalauja didesnio procesoriaus darbo, todėl duomenų rašymas ir skaitymas iš šifruoto USB atmintuko yra lėtesnis nei iš nešifruoto. Su plačiai išplatintu USB 3.0 ir naujesniais šifruotais įrenginiais šis našumo nuosmukis tampa mažiau pastebimas, tačiau jis vis dar egzistuoja.

Šifravimo algoritmas ir sertifikavimas

2013 m. pradžioje tiek TrueCrypt, tiek aparatūriniai šifruoti atmintukai naudojo Advanced Encryption Standard (AES) 256‑bitų raktą. Alternatyvos – DiskCryptor, dm‑crypt, BitLocker – taip pat remiasi AES‑256, atitinkančiu Federal Information Processing Standard (FIPS) 140‑2 lygį 2. Lygis 1 reikalauja 256‑bitų ar stipresnio algoritmo, lygis 2 – galimybės aptikti įrenginio pažeidimus (pvz., išimant šifravimo mikroschemą). Lygiai 3 ir 4 suteikia papildomą apsaugą, o lygis 4 reikalauja, kad šifravimo komponento pašalinimas padarytų duomenis neperskaitomus.

Papildomos valdymo funkcijos

Saugumas nesibaigia šifravimu. Daugelis aparatūrinių šifruotų atmintukų turi valdymo įrankius, leidžiančius administratoriams nuotoliniu būdu stebėti prisijungimo bandymus, priversti keisti slaptažodžius ir nustatyti minimalų slaptažodžio stiprumą. Kai kurie įrenginiai gali paslėpti duomenų skaidinį, kol atmintukas neprisijungia prie patvirtinto serverio per patvirtintą ryšį.