Interneto žinios
Nepriklausomai nuo to, ar naudojate stalininį, ar nešiojamojo kompiuterio, įrenginiui būtina gauti energiją. Kadangi kompiuteris susideda iš daugybės skirtingų elektroninių grandinių, kurių kai kurios veikia skirtingomis įtampomis, paprastas prijungimas prie sieninės lizdo nepakanka. Elektros energiją iš tinklo paversti į kompiuteriui tinkamą maitinimą atlieka maitinimo blokas (PSU). Nuo 1990‑ų metų beveik visi šiuolaikiniai stalininiai kompiuteriai naudoja ATX standartą ir daugiavoltinius maitinimo šaltinius.
Maitinimo blokas paverčia kintamąją srovę (AC), gaunamą iš sieninio lizdo, į keturias dažniausiai naudojamas tiesioginės srovės (DC) įtampas: –5 V, +5 V, +12 V ir –12 V. Be energijos tiekimo, stalinis maitinimo blokas aprūpina sistemą aušinimo ventiliatoriumi. Galingesnių sistemų (serveriai, žaidimų kompiuteriai, aukštos klasės PC) atveju gali būti naudojami keli maitinimo blokai su keliomis ventiliatorių galvomis – tai padeda patenkinti didesnį energijos poreikį ir efektyviai šaldyti šilumą generuojančias dalis.
Nešiojamojo kompiuterio maitinimo sistema šiek tiek skiriasi nuo stalinio. Energijos konversija iš sieninio lizdo į kompiuteriui tinkamą įtampą atliekama dviem komponentais: išoriniu maitinimo adapteriu ir vidiniu maitinimo bloku. Adapteris paverčia AC į aukštesnės įtampos DC, dažniausiai nuo 10 iki 18 V. Vėliau vidinis maitinimo blokas sumažina šią įtampą iki reikiamų komponentų reikšmių.
Dėl programinės įrangos ir operacinių sistemų pažangos atsirado įvairūs energijos taupymo režimai. Dauguma šiuolaikinių kompiuterių palaiko „Power‑Save“ (energijos taupymo) ir „Sleep“ (miego) režimus, leidžiančius išjungti įrenginį programiškai, be fizinio maitinimo mygtuko paspaudimo.
„Power‑Save“ ir „Sleep“ funkcijos yra įgyvendinamos ATX maitinimo blokų ir su jais suderinamų pagrindinių plokščių pagalba. ATX platforma suteikia galimybę laikinai sustabdyti procesorius ir kitus komponentus, įrašyti duomenis į RAM ar kietąjį diską, kol kompiuteris yra „hibernacijos“ arba „miego“ režime.
ATX maitinimo blokai teikia šešis įtampos tipus: +5 V, –5 V, +12 V, –12 V, +5 V (budėjimo) ir +3,3 V. Šis įtampos spektras leidžia gamintojams kurti įvairius periferinius įrenginius ir plėtinius, kurių elektros srovės poreikiai gali labai skirtis.
Duomenų kabeliai perduoda informaciją tarp serverių, asmeninių kompiuterių ir kitų įrenginių. Pagrindinės jų rūšys – susuktų porų, koaksialiniai ir pluošto optikos kabeliai, kurių kiekvienas turi specifines savybes ir naudojimo sritis.Susuktų porų kabeliaiŠie kabeliai plačiai naudojami telefonijoje
Skaitmeninių įrenginių duomenų perdavimas dažniausiai vyksta per serijinius kabelius, kurie naudoja bitų po bitų arba serijinį prievadą. Dauguma šių kabelių remiasi RS‑232 (Recommended Standard‑232) sąsaja, kuri apibrėžia duomenų siuntimo seką. Serijinius kabelius paprastai skirstome pagal jų sąsaja