Skaitmeninio laikrodžio dalys

Skaitmeninis laikrodis – vienas populiariausių ir dažniausiai nepastebimų namų įrenginių. Nuo futuristinio išradimo iki kasdienio patogumo, jo technologija išliko beveik nepakeista per pastaruosius dvidešimt metų.

LED ekranas

1972 m. Hamilton Watch Co. pristatė standartinį LED (šviesos spinduliuojančio diodo) ekraną, kuris greitai tapo skaitmeninių laikrodžių pagrindu. LED technologija pirmą kartą pasirodė filme „2001: Kosmoso odiseja“, kai Hamilton suteikė filmų kūrėjams ankstyvą prototipą. LED diodai – tai maži šviesos šaltiniai, pagaminti iš specialios metalų medžiagos, kuri nesugenda kaip tradicinės kaitrinės lempos.

Kvarcas

Pagrindinis šiuolaikinių skaitmeninių laikrodžių inovacijos šaltinis – kvarco osciliatorius. Kvarco kristalas vibruoja 60 Hz dažniu, užtikrinančiu itin tikslią laiką, gerokai viršijančią tradicinių mechaninių laikrodžių tikslumą. Kai kuriuose pigesniuose modeliuose vietoje kvarco naudojamas maitinimo šaltinio svyravimas, kuris vis tiek suteikia pakankamai patikimą laiką.

Skaitiklis

Kiekvienas skaitmeninis laikrodis turi skaitiklį, kuris iš kvarco ar maitinimo signalo gaunamų impulsų paverčia skaitmeninėmis reikšmėmis. Kiekvienas impulsas laikomas viena sekundė, todėl skaitiklis skaičiuoja iki tam tikro skaičiaus (priklausomai nuo modelio) ir po to pradeda skaičiuoti iš naujo, sukurdamas minutes ir valandas. Paprastai mikrochipas paverčia šį skaičių į įprastą laiko formatą, kuris siunčiamas LED ekranui.