Silicio trūkumai ir apribojimai

Silicis – cheminis elementas, plačiai paplitęs smėlyje, dulkių ir planetų struktūrose, dažniausiai kaip silikatų ar silicio dioksido junginiai. Jis naudojamas gaminant stiklą, cementą, keramiką ir puslaidininkius, įskaitant mikrolanksteles. Nepaisant plačių pritaikymų, silicio ir silikono (polimerų) naudojimas turi nemažai trūkumų.

Lankstumas ir struktūrinė tvirtumas

Silikoniniai gaminiai, skirti kepimui (pvz., kepimo formos), kartais būna pernelyg lankstūs. Dėl to formos gali sulenkti, kai išimaime iš orkaitės, o tai sukėlia maisto deformaciją ar net skilimą. Be to, didesnių kiekių maisto kepimas gali užtrukti ilgiau, nes šiluma nėra vienodai paskirstyta.

Didelė klampumas

Silikono guma, naudojama tarpų užpildymui ir izoliacijai, pasižymi dideliu klampumu ir tankumu. Ši savybė riboja skysčių tekėjimą ir reikalauja, kad guma būtų vakuumuojama, kad išvengtų oro įtrūkimų. Be to, ji sunkiai reaguoja su sieros ar molio turinčiais junginiais, todėl gali būti sunkiai sukietėjanti.

Valymo sudėtingumas

Užpildant tualeto pagrindą silikonu siekiant užkirsti kelią nutekėjimui, įdiegimas ir pašalinimas tampa sudėtingas lyginant su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, glaistu. Remonto metu, kai reikia pakelti tualetą, silikoną reikia ilgai valyti, kad pašalintume likučius.

Priežiūros problemos kaip sandariklis

Siliconiniai sandarikliai nesugeba „priglusti“ prie dažų ar dažų dangų, todėl sandarinta paviršiaus dalis negali būti dažoma be papildomų paruošimo darbų. Kai sandariklis visiškai sukietėja, jo pašalinimas tampa itin sudėtingas – jis nesilyja daugelyje tirpiklių, kas apsunkina vėlesnį paviršiaus priežiūrą.

Dėl šių trūkumų svarbu kruopščiai pasirinkti tinkamiausią medžiagą konkrečiam projektui.