ISO, BIN ir DAA – skirtumai ir privalumai

ISO, BIN ir DAA yra trys skirtingi failų formatai, skirti saugoti optinių diskų atvaizdus – virtualias fizinių diskų kopijas. ISO yra populiariausias, DAA – mažiausiai paplitęs. Kiekvienas formatas turi savų privalumų ir trūkumų.

Diskų atvaizdai

Diskų atvaizdas yra optinio laikmenos (CD, DVD) kopija, saugoma kaip failas kompiuterio standžiajame diske. Tokius failus galima naudoti kaip atsargines kopijas arba prijungti prie virtualaus CD/DVD įrenginio, leidžiančio kompiuteriui „skaityti“ failą tarsi tai būtų tikras diskas, taip išvengiant fizinio disko nusidėvėjimo.

ISO failai

ISO formatas remiasi ISO‑9660 standartu, kurį sukūrė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO). ISO failas saugo visą disko turinį ir jo struktūrą, įskaitant failų antraštes. Kadangi ISO yra plačiai paplitęs, daugelis nemokamų programų leidžia jį kurti ir atidaryti, todėl neprarandate prieigos prie duomenų net jei prarandate komercinę programą.

BIN failai

BIN (binary) formatas saugo disko duomenis grynai binarinėje formoje. Dažniausiai kartu su BIN failu naudojamas atskiras CUE failas, kuriame nurodoma disko struktūra. BIN failų atidaryti gali mažiau programų nei ISO, tačiau kai kuriais atvejais pakanka pervadinti failo plėtinį iš .bin į .iso, kad jį atidarytų ISO skaitytojas.

DAA failai

DAA (Direct‑Access‑Archive) – tai PowerISO sukurtas nuosavyinis formatas. Dėl nuosavyinės prigimties jį gali atverti tik ribotas programų skaičius. DAA teikia kelis privalumus: galimybę apsaugoti failą slaptažodžiu, suspausti duomenis, taip sumažinant užimamą vietą, ir suskaidyti archyvą į kelias dalis.