Kas yra hakingas: teisėtumas, įstatymai ir skirtumas tarp hakingo bei crackingo

Terminas „hakingas“ dažnai vartojamas kaip sinonimas nelegaliam kompiuterio prieigai, tačiau tai ne visada yra nusikalstama veikla. Hakeris gali būti tiesiog žmogus, kuris moka apeiti įrenginio ar programinės įrangos apribojimus. Etiniai hakeriai, turėdami leidimą, įsiskverbia į sistemas, kad rastų saugumo spragas ir pagerintų apsaugą. Hakingas tampa nusikaltimu, kai prieiga prie sistemos vykdoma be savininko sutikimo.

Hakingas

„Hakingas“ – labai platus terminas. Jis gali reikšti įrenginio ar sistemos modifikavimą ar patobulinimą be jokios nelegalių veikų, pavyzdžiui, išjungti nešiojamojo kompiuterio Wi‑Fi adapterį, kad sutaupytumėte bateriją. Dažniausiai hakingas reiškia saugumo priemonių apeinimą kompiuterio ar tinklo sistemoje. Tokia veikla gali būti teisėta ir etinė, nekenksminga, bet nelegali, arba neteisėta su žalingais ketinimais – tokiu atveju dažniau vartojamas terminas „cracking“.

Įstatymai ir reglamentai

Kompiuterinio hakingo įstatymai skiriasi priklausomai nuo regiono. Apskritai, be aiškaus savininko arba organizacijos leidimo prieiti prie privačios kompiuterinės sistemos yra neteisėta. Baudos dažnai didėja, jei padaroma žalinga žala. Įsilaužimas į vyriausybės sistemas, net be blogų ketinimų, paprastai yra griežtai baudžiamas dėl galimo nacionalinio saugumo pavojaus.

Hakingas vs. Cracking

Hakerių bendruomenė kritiškai žiūri į terminą „hakingas“, kai jis naudojamas apibūdinti kenkėjiškus įsilaužimus ir sistemų žalą. Daugelis savęs vadinančių hakeriais nepriima tokio vartojimo ir teikia pirmenybę žodžiui „cracking“, o asmenims, kurie tai daro, – „crackers“. Etinis hakingas dažnai vadinamas „baltojo skrybėlės hakingu“, o „cracking“ – „juodosios skrybėlės hakingu“. „Pilkojo skrybėlės hakingas“ apibūdina veiklą, kuri yra teisinėje ir etinėje pilkumo zonoje.

Nelegali hakingas

Nelegali hakingas – tai kompiuterinė veikla, kuri pažeidžia įstatymus. Motyvai gali būti paprastas smalsumas, kai asmuo neketina žalingai veikti, o tik nori gauti informaciją. Net ir tokiu atveju, be leidimo, tai yra neteisėta. Kai kurie įsilaužimai yra išreikšti kaip pokštai – jie erzina, bet nesukelia rimtos žalos. Rimtesni „cracking“ atvejai apima svetainių vandalizmą, duomenų ištrynimą, asmeninės informacijos (pvz., klientų sąrašų) vagystę arba kenkėjiškų programų įdiegimą į kompiuterius.

Teisėtas hakingas

Teisėtas hakingas apibrėžiamas labai siaurai – hakeriai turi gerai susipažinti su vietiniais ir nacionaliniais įstatymais ir veikti jų rėmuose. Paprastai hakingas yra teisėtas, kai atliekamas savo pačių kompiuterio sistemoje arba kai turima aiški, rašytinė savininko leidimas atlikti bet kokius veiksmus kito asmens sistemoje.

Teisėto hakingo panaudojimas

Teisėtas hakingas dažnai naudojamas organizacijoms, norint užtikrinti savo IT sistemų saugumą. Hakeriai gali savanoriškai arba būti samdomi, kad bandytų įsiskverbti į sistemą kaip įsilaužėliai ir taip atskleistų saugumo spragas. Kai kurios įmonės skelbia viešas iššūkio programas, siūlydamos atlygius už sėkmingą įsilaužimą, o dažniau saugumo konsultantai yra samdomi atlikti tokius testus.