Unix operacinės sistemos – privalumai ir trūkumai

Istorija

Unix operacinė sistema gimė 1969 m. Bell Laboratories laboratorijoje, kai grupė programuotojų nusprendė eksperimentuoti su ilgam nenaudojama kompiuterio sistema. Kadangi ji buvo parašyta C kalba, ją buvo galima perkelti į įvairias platformas. Šiandien egzistuoja daugybė Unix variantų – POSIX, AIX, HP‑UX ir kt. Linux, kurį sukūrė Linusas Torvaldas, yra Unix suderinama sistema, pritaikyta x86 Intel procesoriams, plačiai naudojamiems staliniuose ir nešiojamuose kompiuteriuose.

Privalumai

Unix suteikia tikrąją daugelio vartotojų, daugiaprogramų veikimą su apsaugota atmintimi, sunaudodama minimalų resursų kiekį. Sistema pasižymi stipria vartotojų sauga per paskyrų patikrinimą ir autentifikavimą. Viskas Unix sistemoje yra failas – nuo terminalų iki įrenginių – todėl įvesties/išvesties operacijos tampa paprastesnės. Be to, Linux yra itin perkeliamas, todėl gali veikti įvairiose aparatinės įrangos platformose, leidžiant vartotojams lengvai įdiegti sistemą bet kuriame įrenginyje.

Trūkumai

Unix nėra patogus pradedantiesiems. Jo pagrindinė sąsaja – komandų eilutė – gali būti sudėtinga, o klaidos dažnai turi rimtų pasekmių. Komandų ir jų parametrų sintaksė kartais yra neaiški, o gausus įrankių bei programų pasirinkimas gali sutrikdyti naujoką. Dokumentacija ne visada lengvai randama ir dažnai nebaigta.

Naudojimo sritys

Unix puikiai tinka serveriams, tokiems kaip domenų vardų sistemų (DNS) serveriai, dinaminio IP adresų priskyrimo protokolo (DHCP) serveriai ir žiniatinklio serveriai. Jo supaprastinta architektūra leidžia išsaugoti resursus pačiai programinei įrangai, o ne operacinei sistemai. Unix taip pat suteikia stabilų ir saugų pagrindą programoms, kurioms nereikia tiesioginio vartotojo sąveikos su sistema.