MS-DOS savybės ir įtaka šiuolaikiniams operacinių sistemų dizainams

MS‑DOS – 1982 m. „Microsoft“ sukurtas operacinė sistema, skirta X86 architektūrai. Iki Windows atsiradimo tai buvo dominuojanti OS rinkoje. Nuo pirmųjų versijų iki 1994 m. išleisto 6.22, „Microsoft“ nuolat tobulino DOS, o šiandien Windows vis dar naudoja atnaujintą DOS kodo dalį savo komandų eilutės aplinkoje. Daug MS‑DOS bruožų išliko šiuolaikinėse sistemose ir daro įtaką OS projektavimui.

Komandinė eilutė

MS‑DOS veikia per komandinę eilutę – vartotojas įrašo komandas prie kvietimo (prompt). Komandų rinkinys ribotas, daugiausia susijęs su navigacija ir failų valdymu. Sudėtingesnes operacijas atlieka atskiros programos. Kadangi komandos įvedamos nuosekliai, vartotojai galėjo kurti paketinius failus (batch), tai tekstiniai failai su komandų seka, kurią OS vykdo po vienas. Dažniausias pavyzdys – AUTOEXEC.BAT, vykdomas paleidimo metu ir pasiruošia darbo aplinkai.

Vieno užduoties režimas

MS‑DOS nebuvo sukurta daug atminties turinčiam PC, todėl neturėjo tikro daugiaprogramavimo (multitasking) palaikymo. Veikianti programa užims visus sistemos išteklius iki sustoja, po to kitos programos gali naudoti atmintį. Išskirtiniai TSR (Terminate and Stay Resident) programos galėjo likti atmintyje po vykdymo, tačiau jos dažnai susidurdavo su atminties konfliktų ir nulūždavo. Tik vėlesnės Windows versijos įvedė tikrą daugiaprogramavimą.

Failų vardų „8+3“ schema

Vienas iš išskirtinių MS‑DOS bruožų – failų vardų formatas „8+3“. Vardas gali turėti ne daugiau kaip aštuonis simbolius, po kurio seka trijų simbolių plėtinys, nurodantis failo tipą (pvz., .TXT, .DOC, .COM, .EXE, .SYS). Nors Windows pašalino aštuonių simbolių apribojimą, plėtiniai vis dar nurodo, kaip OS turi apdoroti failą, ir daugelis senų plėtinių išlieka naudojami.

Diskų raidės

MS‑DOS naudoja raidines žymes diskų identifikavimui. Tradiciškai A ir B buvo skirti diskelėms, o C ir vėlesnės raidės – standžiesiems ar optiniams diskams. Vartotojas galėjo priskirti bet kurią raidę, dažniausiai sekdami abėcėlės tvarką. Ši praktika išliko ir šiandien Windows, nors A ir B raidės dabar dažniausiai lieka rezervuotos, nepaisant to, kad moderniuose kompiuteriuose diskelės beveik nebėra.