Kaip įdiegti ir sukonfigūruoti DNS serverį

Kompiuteriai ir tinklo įranga bendrauja naudodami skaitmeninius IP adresus, o ne domenų pavadinimus. Kad vartotojams netektų įsiminti ilgo skaičių sekų, sukurtas DNS (Domain Name System) – paslauga, kuri paverčia domenų vardus į IP adresus. Prijungus DNS serverį prie vietinio tinklo, vietiniai įrenginiai gali atlikti DNS užklausas žymiai greičiau.

1 žingsnis – Įdiekite DNS serverio programinę įrangą

Pasirinkite tinkamą DNS serverio programą. Jei jūsų vietinis tinklas veikia „Windows“ aplinkoje, rekomenduojama naudoti Microsoft DNS, nes jis geriausiai integruojasi su operacine sistema.

2 žingsnis – Nustatykite „forwarder“ serverius

Įveskite DNS „forwarder“ (persiuntimo) serverių sąrašą, kurie bus naudojami informacijai gauti iš išorės. Paprastai pakanka dviejų–trijų patikimų forwarder’ų.

3 žingsnis – Sukurkite saugumo politiką

Nustatykite taisykles, kurios riboja arba leidžia prieigą prie DNS serverio. Jei prie serverio galėtų prisijungti daugybė interneto vartotojų, tai greitai sunaudotų pralaidumą.

4 žingsnis – Konfigūruokite domeną (jei taikoma)

Jei serveris bus atsakingas už konkretaus domeno valdymą, sukurkite reikiamus DNS įrašus: A (adreso) įrašus, MX (pašto keitimo) įrašus ir kitus būtinuosius įrašus.

Po įrašų sukūrimo, paprašykite domeno registratoriaus deleguoti domeną į jūsų DNS serverį – tai paprastai atliekama registratoriaus valdymo skiltyje.

Patarlė

• Įsitikinkite, kad zona yra teisingai sukonfigūruota ir veikia, kol prašote delegacijos iš domeno registratoriaus. Netinkama arba neišsami zona gali sukelti paslaugų sutrikimus.

Reikalingi įrankiai

• DNS serverio programinė įranga