Kaip sukonfigūruoti Reverse DNS tinklo sprendimus

DNS (Domain Name System) – tai sistema, kuri verčia domenų pavadinimus į IP adresus, o atvirkštinis DNS (Reverse DNS) – IP adresus atgal į domenų pavadinimus. Kompiuteriai bendrauja naudojant IP adresus, o žmonės – lengvai įsimenamus vardus, todėl abu tipai yra būtini. Pirmyninis DNS konfigūruojamas per domeno registratorių, o atvirkštinį – per interneto paslaugų teikėją (ISP). Be tinkamo Reverse DNS kai kurie interneto ir el. pašto funkcionalumai neveiks, tačiau šis žingsnis dažnai pamirštamas.

Žingsnis 1 – patikrinkite delegavimą

Sužinokite, ar jūsų ISP leidžia deleguoti DNS užklausas jūsų serveriams. Jei taip, galite patys tvarkyti Reverse DNS. Peržiūrėkite savo DNS serverio dokumentaciją, kad sužinotumėte, kaip tai padaryti.

Žingsnis 2 – pasikliaukite ISP

Jei ISP neleidžia deleguoti DNS, turėsite naudotis jų teikiamomis Reverse DNS paslaugomis. Šiuo atveju suteikite ISP visą reikiamą informaciją, kad jie galėtų sukurti atvirkštinį DNS zoną savo serveriuose (žr. Žingsnį 4).

Žingsnis 3 – sukurkite įrašus

Įdiekite atvirkštinio DNS įrašus į savo DNS serverius. Nesvarbu, kas teikia paslaugą, šie įrašai būtini. Įrašas susideda iš hosto vardo ir atvirkštinio IP adreso, prie kurio pridedama „.in-addr.arpa“.

Taip pat informuokite ISP apie jūsų domenus ir IP adresus, kuriais valdomi Reverse DNS serveriai, kad jie galėtų atnaujinti šią informaciją šakniniuose serveriuose.

Patarlės

• Reverse DNS leidžia priimančiam el. pašto serveriui patikrinti, ar siuntėjas tikrai priklauso nurodytam domenui ir IP adresui. Tai padeda kovoti su šlamšto el. paštu.
• Serveriai be atvirkštinio DNS gali susidurti su problemomis siunčiant laiškus dideliems ISP, nes šios įstaigos negali patvirtinti siuntėjo tapatybės.

Įspėjimas

• Jei nepateiksite ISP reikiamos informacijos apie domenus ir IP adresus, net ir teisingi Reverse DNS įrašai nebus pasiekiami – jūsų DNS serveriai liks neprieinami.