Interneto žinios
Interneto tinkluose naudojami prievadai (portai), kad atskirti skirtingas programas ar paslaugas, veikiančias tame pačiame IP adrese. Pavyzdžiui, kompiuteris gali vienu metu paleisti tinklalapio serverį (prievadas 80) ir FTP serverį (prievadas 21). Prievadų skenavimas – tai kai vienas kompiuteris peržiūri kitų kompiuterių prievadus, siekdamas nustatyti, kurios paslaugos veikia ir galbūt jas išnaudoti.
Ši metodika apima visų 65 536 galimų 16‑bitų prievadų patikrinimą. Skeneris bando prisijungti prie kiekvieno prievado ir nustato, ar jis atviras, uždarytas ar paslėptas.
Vietoj visų prievadų tikrinimo, atsitiktinis skenavimas pasirenka iš anksto nustatytą skaičių atsitiktinių prievadų. Tai pagreitina procesą, ypač kai atakuotojas peržiūri kelis kompiuterius. Jei tarp patikrintų prievadų randamas atviras, atakuotojas toliau tyrinėja tą įrenginį.
Daugelis paslaugų naudoja standartinius, „gerai žinomus“ prievadus – pvz., 25 (SMTP), 110 (POP3), 21 (FTP), 80 (HTTP). Šio tipo skenavimas tikrina tik šiuos numatytuosius prievadus. Jei kuris nors iš jų atviras, atakuotojas gali bandyti jį išnaudoti, panašiai kaip atliekant atsitiktinį skenavimą.
Baigus pasirinktą skenavimo metodą, atakuotojas peržiūri rezultatus ir giliau tiria įrenginius, kurių prievadai atviri. Atviras prievadas reiškia, kad tame prievade veikia tam tikra paslauga, kuri gali būti pažeidžiama. Sėkmingai įgyvendinus išnaudojimo techniką, atakuotojas gali gauti nuotolinę prieigą ir netgi perimti kontrolę iš viso kompiuterio.
Kompiuterio filtrai – kodėl jie būtini? Natūralūs tėvų norai suteikti vaikams geriausią ir apsaugoti juos nuo netinkamos informacijos dažnai susiduria su interneto platinama informacijos gausa. Internete gausu tiek vertingos medžiagos, kurią vaikai gali naudoti mokymuisi, tiek rizikingų šaltinių, šn
Internetą naudojame įvairioms užduotims – naršyti tinklalapius, žiūrėti vaizdo įrašus, atsisiųsti duomenis. Šios operacijos priklauso ne tik nuo jūsų interneto paslaugų tiekėjo, bet ir nuo kompiuterio komponentų, kurie dalyvauja duomenų sraute. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksnius, gal