Interneto žinios
Supertinklai ir potinkliai naudoja tą pačią pagrindinę technologiją, tačiau jų tikslai skiriasi. Supertinklai siekia supaprastinti ir išplėsti sudėtingas tinklo struktūras, sukurdami maršrutų lenteles, kurios apima kelis potinklius vienoje sąsajoje. Potinkliai, priešingai, suskaido didelius tinklus į mažesnius, atskirus segmentus. Žinant, kada naudoti kurią priemonę, galėsite efektyviau organizuoti savo tinklą.
Prieš kalbant apie supertinklus ar potinklius, būtina suprasti IP adreso „kaukę“. CIDR (klasės nepriklausomų tarpų maršrutizavimas) leidžia IP adresus pateikti kartu su atitinkama potinklio kauke. IP adresas ir kaukė susideda iš keturių aštuonių bitų oktetų, atskirtų taškais. Kiekvienas bitas atitinka vertes 128, 64, 32, 16, 8, 4, 2 ir 1. Aukščiausia galimo okteto dešimtainė reikšmė – 255. Pvz., IP adresas 192.168.1.1 binariškai yra 11000000.10101000.00000001.00000001.
Potinklio kaukės nurodo, kurie bitai (nuo kairės) priklauso tinklo daliai, o kurie (nuo dešinės) – įrenginių (host) daliai. Vienetai (1) žymi tinklo bitus, nuliai (0) – įrenginių bitus. Pavyzdžiui, norint, kad „192.168“ būtų tinklo dalis, o „.1.1“ – įrenginių dalis, kaukė būtų 255.255.0.0 arba /16, tai reiškia, kad 16 bitų rezervuojami tinklui.
Kai kuriate tinklą, svarbu įvertinti, kiek maršrutų tinklų ir kiek įrenginių kiekviename tinkle reikia. Pvz., adresai 192.168.1.1 ir 192.168.1.135 priklauso tam pačiam tinklui, jei naudojama kaukė 255.255.255.0 (/24). Jei keičiate kaukę į 255.255.255.128 (/25), gaunate du atskirus tinklus: 192.168.1.0/25 ir 192.168.1.128/25. Kiekvienas iš jų gali turėti 126 įrenginius (du adresai rezervuojami tinklo ir transliacijos adresams). Potinklių kūrimas leidžia padidinti tinklų skaičių, bet sumažina įrenginių skaičių viename tinkle.
Supertinklai veikia priešingai – jie sujungia kelis potinklius į vieną didesnį tinklą. Jei norite apjungti aukščiau paminėtus /25 potinklius, tereikia „sumažinti“ tinklo bitų skaičių: vietoj 255.255.255.128 naudojama kaukė 255.255.255.0 (/24). Tai leidžia vienai maršrutų lentelės įrašui apimti visus ankstesnius potinklius.
Paprastuose maršrutų scenarijuose, pavyzdžiui namų tinkle, dažniausiai naudojamas vienas privatus tinklas, kuris tiesiog nukreipiamas į internetą. Sudėtingesnėse aplinkose, pavyzdžiui universiteto kampuso tinkle, kur yra daugybė pastatų ir organizacijų, reikalingi keli maršrutizatoriai. Potinkliai padeda tvarkyti vartotojus lokaliu lygiu – pvz., dizainerių ir muzikantų skyrius gali naudoti 192.168.1.0/25 ir 192.168.1.128/25. Centralinis maršrutizatorius, norėdamas supaprastinti maršrutų lentelę, gali „apibendrinti“ šiuos potinklius kaip 192.168.1.0/24.
Supertinklai taip pat naudojami, kai reikia išplėsti tradicinį privatų tinklo klasės ribą. Pavyzdžiui, 192.168.1.0/24 leidžia iki 254 įrenginius. Jei reikia daugiau, galima perjungti į /23 (255.255.254.0), kuris aprėpia adresus nuo 192.168.1.1 iki 192.168.2.254, praktiškai padvigubinant galimą įrenginių skaičių.
Privataus tinklo kūrimas namuose Privatus tinklas leidžia susieti kelis įrenginius, dalintis spausdintuvais ir failais. Nors tinklo įrengimas gali pareikalauti šiek tiek laiko, patogumas yra vertas pastangų. Maršrutizatoriaus ir tinklo adapterių paruošimas 1 žingsnis Nuspręskite, ar norite sukurti
Windows gali automatiškai nuskenuoti jūsų tinklą ir parodyti visus prijungtus įrenginius bei kompiuterius. Sistema aptinka spausdintuvus, maršrutizatorius, kitus kompiuterius ir daugelį kitų įrenginių, juos surūšiuodama pagal tipą. Pasirinkę įrenginio savybes, gausite išsamesnę informaciją – pavadin