Kaip veikia „YouTube“ transliacijos

Žiūrėdami video „YouTube“ svetainėje arba mobiliąją programėlę, naudojate transliacijos technologiją. Ji leidžia pradėti groti vaizdo įrašą dar neatsisiuntus viso failo, skirtingai nei tradiciniai media elementai, pavyzdžiui, nuotraukos.

Vaizdo formatų palaikymas

„YouTube“ priima daugybę formatų: FLV (Flash video), MOV (QuickTime), MPEG, AVI, WMV ir 3GPP. Užsiregistravę paskyrą, galite įkelti bet kurį iš šių tipų, o vartotojai galės juos transliuoti tiesiai iš serverio. Kai lankytojas atidaro puslapį su jūsų video, transliacija prasideda beveik iš karto, priklausomai nuo jo interneto greičio.

Atsisiuntimas ir buferizavimas

Pagrindinis transliacijos bruožas – turinys yra žiūrimas tuo pačiu metu, kai jis atsisiunčiamas. Naršyklė ar programėlė pradeda siųsti video srautą, o kai pakankamai duomenų kaupiasi buferyje, prasideda atkūrimas. Žemiau esančio valdymo skydelio juosta rodo, kiek duomenų jau gauta ir kur yra grojimo pozicija. Buferis padeda išvengti pertraukų, jei atsisiuntimo greitis laikinai sumažėtų.

Atkūrimas ir dekodavimas

Skaitmeniniai video failai yra dideli, todėl jie dažniausiai siunčiami suspaustai, kad būtų taupomas pralaidumas. Jūsų įrenginio programinė įranga turi iškoduoti (dekoduoti) srautą prieš rodyti jį ekrane. Naršyklėse, kaip Chrome, Firefox ar Edge, tai dažniausiai atlieka integruoti medijos grotuvai arba papildiniai.

Tiesioginė transliacija (Live Streaming)

„YouTube“ taip pat siūlo tiesiogines transliacijas, kurios perduodamos beveik realiu laiku. Skirtingai nuo įrašytų video, tiesioginė transliacija reikalauja greito įkėlimo ir momentalaus serverio srauto paskirstymo. Sėkmingas tiesioginis srautas priklauso nuo pakankamo tiek įkėlimo, tiek atsisiuntimo pralaidumo tiek transliuotojo, tiek žiūrovų pusėje.