Vakuuminių vamzdžių testavimo instrukcija

Įvadas

Senų televizorių, radijo ir kitų elektros prietaisų, pagamintų 1930‑1970 m. laikotarpiu, viduje buvo vakuuminiai vamzdžiai, skirti signalų generavimui, stiprinimui ir moduliavimui. Vamzdžiai veikia kontroliuodami elektronų judėjimą mažos slėgio aplinkoje – arba dujų vakuume, arba visiškame vakuume. Norint patikrinti jų būklę, naudojamas specialus vakuuminio vamzdžio testeris.

1 žingsnis – nustatykite vamzdžio tipą

Patikrinkite vamzdžio šoną – ant jo dažniausiai yra spausdinimas, nurodantis tipą (pvz., 6L6, 12AX7). Šis kodas nurodo reikiamą kaitrinos įtampą ir kitus parametrus, todėl svarbu žinoti, kokio lizdo ir kokio testavimo režimo reikia.

2 žingsnis – įstatykite vamzdį į testerį

Pagal testerio pateiktą schemą įstatykite vakuuminį vamzdį į atitinkamą lizdą. Prieš tai įsitikinkite, ar stiklas nėra pažeistas, o kontaktai (pinai) – neįlenkti.

3 žingsnis – atlikite matavimą

Įjunkite testerių ir pagal testerio lentelę nustatykite reikiamas jungtis bei perjungimo pozicijas. Pasirinkus teisingus parametrus, atkreipkite dėmesį į matuoklio rodomą „Gm“ reikšmę. Šią reikšmę palyginkite su rekomenduojamu diapazonu, nurodytu testerio lentelėje.

Patarlės

• Jei nesuprantate „Gm“ rodiklio, pasinaudokite internetine vakuuminių vamzdžių lentele, kurioje nurodyti standartiniai rodikliai.
• Vakuuminiai testoriai gali būti dviejų tipų: paprasti emisijos testoriai, rodomi tik ar vamzdis veikia, ir sudėtingesni tarpusavio laidumo (mutual conductance) testoriai, matuojantys plokštės srovę ir pateikiantys „Gm“ (trans‑konduktancijos) reikšmę mA/V.

Įspėjimas

• Dirbdami su vakuuminiais vamzdžiais, būkite atsargūs – jie gali įkaisti ir gali turėti aukštą įtampą.

Reikalinga įranga

• Vakuuminio vamzdžio testeris