Kuo skiriasi fotoaparato UV filtras nuo poliarizuojančio filtro?

Įsivaizduokite, kad norite išplėsti kūrybines galimybes savo DSLR fotoaparatui – rinktis tarp šimtų filtrų, kurie keičia vaizdą. Du dažniausiai naudojami filtrai – UV (ultrafialinis) ir poliarizuojantis – suteikia skirtingus efektus, tačiau abu gali likti ant objektyvo visą laiką, padedant pagerinti kasdienius nuotraukų rezultatus.

UV filtro savybės

UV filtras sumažina į objektyvą patenkantį ultravioletinį šviesos kiekį. Tai ypač matoma aukštumose, kur nuotraukos linkusios į mėlyną atspalvį. UV filtras taip pat „išvalo“ nuotraukas, kurias daro teleobjektyvais tolimi objektai, suteikdamas didesnį aiškumą – todėl jam kartais sakoma „haze“ (rūko) filtras. Jo tikslas – neiškraipyti spalvų, o perteikti tikrą, natūralų spalvų spektrą.

UV filtro naudojimas

Nors UV filtro pagrindinė funkcija – šviesos filtravimas, daugelis fotografų naudoja jį kaip paprastą apsaugą. Mažas, nebrangus stiklas apsaugo objektyvo priekį nuo kritusių lašų, purvo ar net netikėtai išsiliejusių skysčių. Tokiu būdu UV filtras veikia kaip draudimo polisas – objektyvas lieka nepažeistas, o nuotraukų kokybė nekenčiamas.

Poliarizuojančio filtro savybės

Poliarizuojantis filtras sugeria ne tik dalį UV šviesos, bet ir pašalina šviesą, kuri atspindi nuo blizgančių paviršių – vandens, stiklo, lapų ar kitų refleksų. Dėl to mažėja blizgesys ir matomumas tampa aiškesnis. Vienas trūkumas – šiek tiek sumažėja spalvų sodrumas tose vietose, kur filtras slopina atspindžius; tačiau vėliau tai galima kompensuoti skaitmeninėje redakcijoje.

Poliarizuojančio filtro naudojimas

Pasukdami filtro priekinę pusę (mažą ratą) kairėn arba dešinėn, galite tiesiogiai matyti, kaip blizgesys mažėja. Tai puikiai tinka fotografuojant žuvų maitinimąsi prie vandens paviršiaus, ar parduotuvės vitriną už stiklo lango. Poliarizuojantis filtras leidžia pamatyti visą sceną be nepageidaujamų atspindžių, nors jis nepašalina saulės spindulių ant metalinių paviršių, pvz., chrominių automobilių spintelių.