Kaip tikrinti koduotojus naudojant osciloskopą

Koduotojai – tai plačiai naudojami elektromechaniniai įrenginiai, atliekantys įvairias funkcijas, pavyzdžiui, radijo dažnių, skrydžio aukščių ir greičio nustatymą. Šiandieniniams koduotojams dažniausiai naudojama optika, o senesnių tipų – mechanika. Priklausomai nuo konstrukcijos, jie gali turėti lygiagrečius arba serijinius duomenų išėjimus. Serijinis perdavimas tinka atskirtiems įrenginiams, o lygiagretus – vietiniam naudojimui.

Žingsnis 1 – lygiagrečių duomenų testavimas

Prijunkite osciloskopo probe'ą prie vienos iš lygiagrečių koduotojo išėjimo bitų. Nustatykite AC/DC persijungimą į DC, vertikalią iškritimą 1 V ir pasirinkite tinkamą laiko bazę. Sukant koduotoją, įtampa turėtų svyruoti tarp 0 V ir 5 V (retai pasitaiko 0 V–7 V). Kiekvienas bitas gali būti sujungtas su integruota grandine, kuri lygiagrečius duomenis paverčia serijinėmis impulsų bangomis, arba su buferiniais stiprintuvais izoliacijai.

Žingsnis 2 – serijinių duomenų testavimas

Prijunkite probe'ą prie serijinio koduotojo išėjimo. Tai gali būti paprastas operacinis stiprintuvas arba specializuota IC, atliekanti sudėtingesnes funkcijas. Kaip ir ankstesniame žingsnyje, įtampa svyruos tarp 0 V ir 5 V, kai koduotojas sukasi. Paprastas optinis koduotojas siunčia tik impulsus, o kvadratinis koduotojas suteikia informaciją apie judesio kryptį ir greitį. Pavyzdžiui, lėtas sukimas gali padidinti radijo dažnį 5 kHz, greitas – 25 kHz.

Stebėkite impulsus sukant rankenėlę. Jei impulsų forma nesikeičia, koduotojas greičiausiai sugedęs. Trukdžiai, triukšmas ar periodiškas nutraukimas gali rodyti mechaninio koduotojo užteršimą ar pažeidimą. Įtaką gali sukelti ir smūgis, arba ašies lenkimas. Optinių koduotojų gedimai dažniausiai yra nepagydomi – būtina pakeisti įrenginį.

Reikalingi įrankiai

• Osciloskopas
• Lygiagrečių koduotojų įrenginys
• Serijinių koduotojų įrenginys