Ar DSL ir kabeliniai modemai yra vienodi?

DSL (Digital Subscriber Line) ir kabelinis plačiajuostis internetas – du pagrindiniai būdai teikti greitą internetą namų vartotojams. Abu leidžia naršyti daug greičiau nei tradicinis įjungiamasis ryšys, tačiau jų veikimo principai skiriasi, todėl reikalingi skirtingi modemai, kurie paverčia signalus į kompiuteriui suprantamą formatą.

Kabelinis plačiajuostis internetas

Kabelinis internetas perduodamas per televizijos kabelius, dažniausiai tiekiamas kabelinės televizijos paslaugų teikėjo. Kablelio dalis skirta duomenų srautui, o likusi – televizijos signalui. Signalą į kompiuterį paverčia specialus kabelinis modemas, kurio greitis gali siekti iki 30 Mbps.

Kabelinio modemo privalumai ir trūkumai

Kabelinis internetas paprastai prieinamas tiems, kurie jau turi kabelinę televiziją, ir veikia visą parą be prisijungimo/atsijungimo procedūrų. Jo greitis nesikeičia priklausomai nuo atstumo iki tiekėjo. Tačiau, nesignalą dalija visos bendruomenės vartotojai, didelės apkrovos metu (piko valandomis) gali sumažėti sparta.

DSL (Digital Subscriber Line)

DSL internetas naudoja telefonų linijas. Reikalingas specialus DSL modemas, kuris konvertuoja signalus į kompiuteriui tinkamą formatą ir atgal į telefonų laidą. Yra keli DSL tipai: ADSL – asimetrinis, su skirtingais įkėlimo ir atsisiuntimo greičiais; VDSL – labai didelio greičio, kartais viršijantis kabelinį, iki 10 Mbps ir daugiau.

DSL modemo privalumai ir trūkumai

DSL modemas prisijungiamas prie fiksuoto telefono linijos, todėl vartotojas turi turėti fiksuotą telefono paslaugą, kas gali kelti papildomas išlaidas. Greitis mažėja didėjant atstumui iki telekomų centrinės skirstymo įrangos, tačiau, priešingai nei kabelis, greitis nesumažėja, kai prie tinklo prisijungia daug vartotojų.