Interneto žinios
Interneto žinios
Technologijų kūrėjai dažnai džiaugiasi galimybe pagerinti mūsų gyvenimo kokybę su naujais išradimais, tačiau kartu su naujomis technologijomis kyla baimės ir nepasitikėjimas. Technologija, apie kurią daug girdime, bet kurią sunku suprasti, yra radijo dažnio identifikavimas (RFID). Ar tikrai reikia nerimauti, kad RFID žymės gali pavogti kreditinės kortelės informaciją?
Bet kokia RFID sistema susideda iš dviejų dalių – žymės ir skaitytuvo. Žymė – tai nedidelė, kompiuterio lusto pavidalo įrenginys, kuriame saugoma informacija apie objektą, su kuriuo ji susieta. Pavyzdžiui, automatinio kelių mokėjimo transponderis yra pritvirtintas prie automobilio ir susietas su jūsų sąskaita. Skaitytuvas – tai įrenginys, kuris aptinka žymes ir perskaito jų unikalią informaciją. Važiuodami pro automatinę mokėjimo juostą, skaitytuvas suranda jūsų žymę ir įrašo, kad praeinate per mokėjimo punktą tam tikru laiku.
Skaitytuvas išsiunčia radijo impulsus, kurie „apklauso“ RFID žymes. Kai žymė gauna impulsą, ji atsako savo signalų blyksniu. Yra dvi žymių rūšys: aktyvios ir pasyvios. Jūsų automatinio mokėjimo žymė yra aktyvi – ji turi bateriją ir gali veikti savarankiškai. Dauguma kitų žymių, pavyzdžiui, ant siuntimo platformų ar galbūt ant jūsų kreditinės kortelės, yra pasyvios. Pasyvios žymės gauna energiją iš skaitytuvo impulsų ir naudoja ją atsako signalui. Aktyvios žymės gali perduoti signalą iki dešimties‑penkių metrų atstumo, o pasyvios – tik kelis metrus.
Jei jūsų kortelėje nėra RFID lusto, o tik magnetinė juosta, jokia RFID sistema negali iš jos gauti informacijos. Kai kurios naujesnės kortelės turi pasyvią RFID žymę, kuri gali būti „apklausta“ ir perduoti duomenis per kelis metrus. Svarbu pabrėžti, kad tik skaitytuvas gali gauti informaciją iš RFID kortelės – nei viena aktyvi, nei pasyvi žymė negali „išsaugoti“ ar perskaityti jūsų kortelės duomenų savarankiškai.
Jei parduotuvės kasos skaitytuvas gali nuskaityti jūsų kortelės duomenis, ar gali tai padaryti ir neautorizuotas skaitytuvas, kurį galėtų nepatikimas asmuo nešiojantis šalia jūsų eilėje? Atsakymas – taip, artimas skaitytuvas gali perskaityti kortelės duomenis. Tačiau situacija nėra tokia paprasta: šis nuskaitytas duomenų rinkinys nėra pakankamas piktnaudžiavimui.
RFID ant kortelės saugo ne tik jūsų paskyros numerį ir galiojimo datą, bet ir vienkartinį kodą, kurio reikia pirkimo autorizavimui. Šis kodas keičiasi kiekvienos operacijos metu. Todėl net jei kas nors pavogtų duomenis iš vienos operacijos, jie negalės jų panaudoti kitame pirkime – kodas galioja tik vieną kartą, o sekantis kodas yra nežinomas. Be to, RFID neskaido saugumo kodą, kurį matote kortelės gale, todėl pavogus šią informaciją, neįmanoma atlikti internetinių pirkinių.
NFC (Near Field Communication) – tai technologija, leidžianti išmaniesiems telefonams bendrauti su kitais įrenginiais per trumpą atstumą ir atlikti mokėjimus. NFC iš tikrųjų yra RFID formos, turinti tas pačias saugumo silpnybes kaip ir RFID kortelės. Kiek šios rizikos yra rimta, diskutuojama – galutinį sprendimą priimkite atsižvelgdami į savo rizikos toleranciją.
RFID technologija plačiai naudojama logistikoje, tačiau ji vis dažniau atsiranda ir finansų sektoriuje. RFID įrengtos kreditinės kortelės gali būti nuskaitytos be tiesioginio kontakto – pakanka jas priartinti prie skaitytuvo, bakstelėti arba tiesiog parodyti. Ši patogumo savybė turi ir trūkumų.Kredi
Internetas suteikia naujų komunikacijos galimybių, tačiau taip pat leidžia nusikaltėliams pasiekti daug daugiau aukų. Viena iš kibernetinių nusikaltimų rūšių – kreditinių kortelių duomenų vagystė, dažnai vykdoma naudojant „phishing“ metodą. Suprasdami, kaip veikia šios apgaulės, galite apsisaugoti n