Kino piratavimo istorija: nuo kameros iki interneto

Jungtinių Amerikos Valstijų Motion Picture Association (MPA) piratavimą apibrėžia kaip „neleistiną autorių teisių medžiagos paėmimą, kopijavimą ar naudojimą be leidimo“. Ši praktika vystėsi kartu su technologijomis – nuo filmų kameros iki DVD, interneto ir srautinio transliavimo.

Istorija

Piratai pradėjo kopijuoti filmus naudodami kameras tiesiogiai kino salėje – procesą, vadinamą „ripping“. Garso kokybė buvo prasta, nes mikrofonas fiksavo ir auditorijos triukšmus. Šie „cam“ įrašai greitai atsirado internete po filmo premjeros.

Norint pagerinti garsą, piratai pradėjo sinchronizuoti „cam“ įrašus su antruoju šaltiniu – profesionaliomis mikrofonų sistemomis, be auditorijos, tiesiai iš kino salės garso takelio arba FM radijo transliacijos. Tokie įrašai vadinami cam/telesync.

Kita populiari metodika – „screener“ DVD kopijų klonavimas. Filmų studijos dažnai siunčia promocines kopijas kritikams ir pramonės specialistams. Piratai pašalina ant jų esantį „Promotional Copy Only“ ženklą ir platina kaip įprastus DVD įrašus.

Skaitmeninė era atnešė dar daugiau galimybių: televizijos transliacijos, prenumeratinės paslaugos, srautiniai (stream) ir HDTV įrašai. Šiandien aukštos kokybės HDTV ripo dažnai pranoksta DVD kokybę.

Ekonominė svarba

Kino piratavimas žymi didelį nuostolį tiek šalies, tiek pasaulio ekonomikai. Tarptautinė intelektinės nuosavybės aljansas (IIPA) 2008 m. įvertino, kad JAV nuostoliai dėl filmų piratavimosi siekia 1,3 mlrd. USD. Kino, televizijos ir namų vaizdo pramonė yra svarbi JAV ekonomikos dalis.

MPAA teigia, kad vienas didelis filmas gali prisidėti prie vietos ekonomikos net iki 200 000 USD per dieną dėl darbuotojų išlaidų vietos įmonėms. Piratavimas sumažina šiuos teigiamus efektus – prarandama pajamos kino teatrams, platintojams, nuomai ir pay‑per‑view paslaugoms.

Vartotojų poveikis

Vartotojai netyčia kenčia nuo piratavimosi. Kai sumažėja filmų biudžetai dėl nuostolių, tai gali paveikti kūrybinę kokybę ir sumažinti naujų filmų skaičių. MPAA ragina vartotojus atsisakyti nelegalių DVD ir internetinių šaltinių.

Ekspertų nuomonė

2008 m. JAV kino pramonė sukūrė beveik 52 mlrd. USD indėlį į nacionalinę ekonomiką. Ekspertai, tokie kaip Warner Bros. techninių operacijų prezidentė Darcy Antonellis, teigia, kad technologijų pažanga tik dar labiau palengvina piratavimą, o nelegalių failų dalijimasis – tai neigiama plačiajuostės paslaugų plėtros pasekmė.

Mistifikacijos

Ne visi filmų atsisiuntimai iš interneto yra neteisėti. MPAA rekomenduoja naudotis teisėtais šaltiniais, pavyzdžiui, Cinema Now, iFilm, Movieflix ir Movielink. Kai vartotojai supranta kūrėjų teises, jie mažiau linkę pažeisti įstatymus.

Atsargumo priemonės

Įstatymai saugo autorių teisių turinį. Neteisėtas filmų atsisiuntimas ir neteisėtų DVD gamyba yra rimti nusikaltimai, lygiavertiški kitokiam turtui. Filmų studijos turi teisę kreiptis į teismą prieš piratus.

Prevencija ir sprendimai

Švietimas apie autorių teises gali sumažinti P2P failų dalijimąsi. Sudėtingesni klausimai, kaip organizuoto nusikalstamojo verslo įsitraukimas, reikalauja specializuotų tyrimų. FBI Los Andžele veikia kibernetinį skyrių, bendradarbiaujantį su studijomis. MPAA ir studijos kuria anti‑piratavimo programas, kurios švietėja ir teikia teisines paslaugas. Viena iš idėjų – blokavimas tiesiai per interneto paslaugų tiekėjus, nors tai kelia susirūpinimą dėl tinklo greičio.