Interneto žinios
Kažkur pasaulyje yra žmonės, kurių darbas – sukurti šimtus Pokémonų. Sukurti naują Pokémoną nėra sudėtinga: tereikia turėti vaizduotės ir norą kurti.
1. Išsikelkite bendrą idėją. Ar tai bus paukštis, vabzdys, žuvis ar kažkas visiškai kitokio? Turėti bendrą kryptį padės formuoti kūrybą.
2. Pradėkite piešti. Net jei dar neturite visų detalių – popierius yra puiki vieta eksperimentuoti. Būkite pasiruošę keisti arba visiškai pradėti iš naujo, jei idėja pasikeis.
3. Apibrėžkite, kaip jūsų Pokémonas išgyvena. Ką jis valgo? Ar gauna energiją iš fotosintezės, valgydamas žolę, ar galbūt iš vėjo? Kūrybiškumas čia svarbus – tai formuoja jo charakterį.
4. Pridėkite unikalių savybių. Ką Pokémonas veikia visą dieną? Ar tai socialinis padaras? Parašykite trumpą biografiją, įtraukite ypatingus bruožus ir nepamirškite elementų, silpnybių bei stiprybių. Galite net sukurti naują elementą.
5. Sukurkite įgūdžius, leidžiančius Pokémonui gintis. Priderinkite juos prie jo elemento – ugningam padarui neturėtų šaudyti vandens. Galite sugalvoti visiškai naujus įgūdžius arba pasiskolinti iš žaidimo.
6. Apgalvokite evoliucijas. Kada Pokémonas evoliucionuoja? Kuo jis taps? Evoliucija paprastai reiškia galingesnę arba išmintingesnę formą – pavyzdžiui, roplys gali tapti drąsiu drakonu. Kartokite ankstesnius žingsnius ir sukurkite kelių evoliucijų galimybes.
Jūsų Pokémonas gali būti tiek detaliai aprašytas, tiek paprastas – kaip norite. Rašykite istorijas, kurkite žaidimus arba sukurkite visą visatą su keliais Pokémonais. Padarykite kelias iliustracijas, rodančias jo gyvenimą – nuo mūšio scenų iki ramios poilsio dienos.
Pradžia Ar kada nors pamiršote svarbią dieną – gimtadienį, vestuvių sukaktį, baigimo ceremoniją ar kitą svarbų įvykį? Pamiršimo jausmas niekada nėra malonus, o kartais tai gali sukelti tikrą „ugningą“ situaciją. Šiek tiek sumažinti šią įtampą gali padėti muzikinė e‑atvirutė – greitas ir šiltas būdas
Partitūra – tai muzikinė kompozicija, užrašyta ant specialios linijų ir tarpų lapo. Pradžioje matome tuščią natas, kuriose penkios linijos ir keturi tarpai atitinka atskirus garsus. Kompozitoriai, dirbantys su standartine notacija, naudoja šį popierių, kad sukurtų partitūrą, kurią vėliau interpretuo