Kaip veikia grafinė skaičiuoklė?

Įvadas

Grafinė skaičiuoklė yra būtina daugybei matematikos sričių. Ji atlieka skaičiavimus daug greičiau nei žmogus ir gali spręsti užduotis, kurių skaičiai per dideli arba per maži, kad juos būtų įmanoma apskaičiuoti rankomis. Ypač naudinga ji geometrinių lygių sprendimui ir kreivių braižymui – vartotojas įveda koordinates, o įrenginys automatiškai nupiešia grafiką.

Funkcijos

Grafinė skaičiuoklė palaiko visas standartines skaičiuoklės funkcijas: daugybą, dalybą, sudėtį, atimtį, logaritmus, trupmenas, dešimtainius skaičius, kvadratines šaknis ir kt. Visi šie matematinių operacijų algoritmai yra įprogramuoti į įrenginį, todėl įvedus užduotį, gaunamas tikslus rezultatas.

Procesorius (branduolys)

Įrenginio „smegenys“ – tai gana sudėtingas mikroprocesorius. Be įprastų skaičiavimo funkcijų, jis turi būti suprogramuotas ir algebraiškų bei geometrinių lygių sprendimui, ir jų vaizdavimui grafike. Dažniausiai naudojamas Zilog Z80 procesorius – mažas, bet galingas mikrokontrolleris, leidžiantis atlikti matricų operacijas, logaritmus ir kreivių braižymą.

Grafinės galimybės

Ekramas yra riboto skaitmenų skaičiaus, todėl braižomas grafikas suskaidomas į taškus. Pavyzdžiui, 127 pikselių pločio ekrane kreivė atvaizduojama 127 taškų eilėje. Kartais taškai nesujungiami, todėl vartotojui gali tekti juos susieti rankiniu būdu arba perkopijuoti grafiką į popierių. Netinkamai įvestos koordinatės gali lemti klaidingą grafiką.

Trūkumai

Nors grafinės skaičiuoklės yra patikimos, jos turi keletą apribojimų. Ribotas ekrano rezoliucijos dėka kai kurios kreivės gali būti neišsamios, o tai ypač sudėtinga tiems, kurie nesugeba įsivaizduoti galutinio vaizdo. Be to, kiekviena modelio versija turi savitą komandų sintaksę – net maža klaida įvedime gali pakeisti rezultatą. Kai kurios geometrinės figūros (pvz., sudėtingi daugiakampiai) tiesiog negali būti atvaizduotos.