Kaip veikia CRT televizorius?

CRT (katodinių spindulių) televizoriai naudoja visiškai kitokią technologiją nei skystųjų kristalų (LCD) ar plazminiai ekranai. Jų savitą gylį ir svorį lemia stiklų vamzdis – kristalinė forma, vadinama katodiniu spinduliu. Pagrindinis veiksnys – elektronų spindulys, neigiamai įkrauti dalelės, kurie bombarduoja ekrano viduje esančią fosforo danga.

Elektronų šautuvas

Katodiniame vamzdyje veikia elektronų šautuvas, susidedantis iš katodo (neigiamos elektrodės), valdymo ritinių ir kaitintuvo. Valdymo ritiniai sukuria magnetinį lauką, kuris nukreipia spindulį taip, kad jis skenuotų ekraną iš viršaus žemyn ir atgal. Vamzdyje išsiurbiamas oras, kad jo molekulės netrukdytų elektronų keliui nuo šautuvo iki ekrano.

Fosforas

Fosforas – bet kuri medžiaga, kuri spinduliuojant ultravioletiniam šviesos spinduliui arba, šiuo atveju, elektronų spinduliui, išskiria matomą šviesą. Elektronai susiduria su fosforo atomais, įkeldami juos į „excited“ būseną. Kai atomai išleidžia sukauptą energiją, susidaro fotonai – matomos šviesos spinduliai.

Juodai baltas ir spalvotas vaizdas

Senesni CRT televizoriai turėjo vieną fosforo spalvą, todėl galėjo rodyti tik juodai baltą (monochrominį) vaizdą. Vėlesni modeliai naudoja tris pagrindines spalvas – raudoną, žalią ir mėlyną – leidžiančias atkurti pilną spalvų spektrą. Tai pasiekiama naudojant „apertūros kaukę“ – perforuotą metalinį tinklą, ant kurio išdėstyti tūkstančiai siaurų, spalvotų fosforo linijų.

Svarstymai

CRT televizoriai savaime nėra prasti – jie puikiai atkuria spalvas ir suteikia aukštos kokybės vaizdą, gerai pritaikytą įvairioms rezoliucijoms. Didžiausias trūkumas – jų dydis ir svoris: didelis CRT gali sverti kelis šimtus kilogramų, o šiuolaikiniai LCD ar plazminiai ekranai sveria tiek, kad juos galima pakabinti ant sienos. Be to, CRT dažniau mirksi, sunaudoja daugiau energijos ir dėl skenuojančio elektronų spindulio charakteristikos matomo ekrano matmenys dažnai būna 2–3 cm mažesni už fizinį ekraną.