Procesoriaus greitis ir našumas: kaip palyginti

Įvadas

Pastaruosius kelis dešimtmečius kompiuteriai performavo mūsų kultūrą. Kai galvojame apie kompiuterio našumą, pirmiausia mintyse kyla procesoriaus greitis; RAM – atmintis – svarbi po to. Šiandien greito gyvenimo tempo ir nuolatinio darbo reikalauja sklandžiai veikiančio kompiuterio, todėl lėtas procesorius tampa tikru vargu.

Greičio matavimas

Procesoriaus greitis matuojamas laikrodžio dažniu – kiek informacijos vienetų apdorojama per tam tikrą laiką. Vienas Hertzas (Hz) reiškia vieną ciklą per sekundę. Megahertzas (MHz) – milijoną ciklų per sekundę, gigahertzas (GHz) – milijardą, ir šiandien dažniausiai naudojamas matavimo vienetas.

Galingumas

Dabartiniai procesoriai dažnai viršija 2 GHz ribą ir siūlo daugybę funkcijų, leidžiančių dirbti ne tik greitai, bet ir efektyviai. Kuo didesnis dažnis ir našumas, tuo didesnį duomenų kiekį bei sudėtingesnes programas procesorius gali apdoroti.

Benchmark testai

Benchmarkai vertina ne tik dažnį, bet ir duomenų magistralės architektūrą bei kitas svarbias savybes, kad nustatytų greičiausią procesorių. Kadangi procesorių palyginimas apima daugelį kintamųjų, svarbu remtis patikimais šaltiniais.

Efektyvumas

Procesoriaus faktinis našumas priklauso ne tik nuo laikrodžio dažnio. Svarbūs veiksniai yra „pipeline“ galimybės, instrukcijų rinkiniai, branduolių skaičius ir mikroarchitektūra. Be to, programų tipas ir jų skaičius gali smarkiai paveikti rezultatus – aktyvių programų skaičius ir jų atminties poreikis tiesiogiai veikia procesoriaus našumą.

Atminties įtaka

RAM (atsitiktinės prieigos atmintis) tiesiogiai veikia procesoriaus greitį. Jei atminties trūksta, procesoriui tenka dažniau kreiptis į lėtesnį kietąjį diską, kas sulėtina darbą. Pakankama ir greita RAM leidžia procesoriui dirbti maksimaliai efektyviai – didelis procesoriaus dažnis be pakankamos atminties yra švaistymas.