Interneto žinios
Interneto žinios
Modemo greitis – tai esminis veiksnys, lemiantis vartotojo patirtį internete. Techniniu požiūriu, tai matas, kiek duomenų per tam tikrą laiką gali būti perduota. Greitesnis modemas ne tik leidžia perkelti daugiau duomenų, bet ir skatina turtingesnio internetinio turinio kūrimą. Modemo sparta daro įtaką tam, kokias veiklas žmonės gali atlikti internete, ir prisideda prie svarbių technologinių pokyčių, sujungiančių pasaulį.
1962 m. „AT&T“ sukūrė pirmąjį komercinį modemą, perduodantį duomenis per telefonų linijas 300 bps (bitų per sekundę). Laikui bėgant, dial‑up modemai pasiekė didesnius greičius ir 1996 m. pasiekė maksimalų 56 kbps (kilobitų per sekundę) greitį. Vėliau atsirado plačiajuostiniai modemai. DSL modemai naudojo telefonų linijas, bet specialią technologiją, leidžiančią perduoti duomenis aukštesnėmis dažniais, taip didinant spartą. Kabeliniai modemai pasinaudojo kabelinėmis jungtimis, suteikdami dar didesnį greitį.
Greitesnis modemo greitis leidžia spartesnį duomenų perdavimą ir sudėtingesnių formų, pavyzdžiui, garso ir vaizdo, transliavimą. Augant spartos lygiui, kuriami išsamesni ir patrauklesni tinklalapiai, o verslo, žaidimų ar transliacijų veiklos tampa vis labiau išplėstos.
Dial‑up modemai tinka paprastoms, teksto pagrindo svetainėms. Plačiajuostiniai modemai, dėl didesnio greičio, leidžia dalintis garso ir vaizdo failais, žaisti internetinius žaidimus ir dalyvauti vaizdo konferencijose, suteikdami turtingesnę interneto patirtį.
Skirtingi modemai pasižymi skirtingais duomenų perdavimo greičiais. Dial‑up modemai gali pasiekti iki 56 kbps atsisiuntimo greitį. DSL modemai – iki 10 Mbps. Kabeliniai modemai teoriškai gali pasiekti 30 Mbps, tačiau realus greitis dažniausiai yra mažesnis dėl bendro pralaidumo dalijimosi. Visų šių tipų atveju įkėlimo greitis paprastai yra lėtesnis nei atsisiuntimo.
Dauguma modemų turi indikatorius, rodančius, kad įrenginys veikia tinkamai. Dial‑up modemai reikalauja prisijungimo prie interneto, tuo tarpu DSL ir kabeliniai modemai turi nuolatinį („always‑on“) ryšį. Vartotojai gali patikrinti savo modemo greitį naudodamiesi interneto greičio testų svetainėmis.
4G LTE ir Wi‑Fi greitis: kas greitesnis?„Wi‑Fi“ teorinis pralaidumas yra iki 10 kartų didesnis nei 4G LTE, tačiau realiomis sąlygomis Wi‑Fi dažniausiai veikia tik kelis kartus greičiau. Veiksmingumą lemia signalo stiprumas, tinklo perkrova ir duomenų plano apribojimai, o ne teorinės viršutinės ribos
Internetą naudojame įvairioms užduotims – naršyti tinklalapius, žiūrėti vaizdo įrašus, atsisiųsti duomenis. Šios operacijos priklauso ne tik nuo jūsų interneto paslaugų tiekėjo, bet ir nuo kompiuterio komponentų, kurie dalyvauja duomenų sraute. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksnius, gal