Interneto žinios
Interneto žinios
P2P (peer‑to‑peer) technologija jau daugelį metų yra kertinis akmuo failų dalijimosi bendruomenėje. Naudodami vieną iš daugybės P2P paslaugų, vartotojai gali atsisiųsti didelius failus mažais gabalėliais iš daugelio šaltinių, taip pasiekdami didesnį greitį nei iš vieno serverio. Kaip ir bet kuri technologija, P2P turi tiek privalumų, tiek trūkumų – svarbu juos žinoti prieš pradedant naudotis šia aukšto spartos duomenų perdavimo sistema.
Pagrindinis P2P privalumas – galimybė parsisiųsti duomenis lygiagrečiai iš kelių šaltinių. Kadangi failas suskaidytas į mažus fragmentus ir kiekvienas „bendrautojas“ (peer) juos dalija, atsisiuntimo procesas žymiai pagreitėja. Didesni failai atsisiunčiami greičiau, nei naudojant centralizuotą serverį.
P2P tinklas susideda iš daugelio kompiuterių, kurie dalijasi saugomais duomenimis, todėl prieinamų failų duomenų bazė yra žymiai platesnė nei įprastos paieškos sistemos. Tai leidžia rasti rečiau naudojamą ar sunkiai randamą informaciją, o užklausų apdorojimas yra lankstesnis, todėl gaunama daugiau rezultatų.
Prisijungus prie P2P tinklo, dažnai pastebimas interneto ryšio spartos sumažėjimas. Kadangi atsisiuntimas ir dalijimasis (seed) naudoja didelę pralaidumą, naršymas, srautų transliacijos ar kitos interneto paslaugos gali veikti lėčiau, kol P2P programa veikia fone.
P2P tinkle bet kas gali dalyvauti, todėl atsisiunčiant duomenis kyla saugumo rizika. Failai gaunami tiesiogiai iš kitų vartotojų kompiuterių, o tai gali atverti kelią kenkėjiškoms programoms ar virusams. Todėl būtina atsargiai vertinti nepažįstamų šaltinių failus, naudoti antivirusines ir ugniasienes programas, bei reguliariai atnaujinti saugumo sprendimus.
Slapukai – tai kompiuteryje saugomi failai, kuriuose yra informacijos apie naršymo įpročius, serverio nustatymus ir naršyklės tipą. Surinkus duomenis, interneto serveris patalpina slapuką vartotojo standžiajame diske. Kitą kartą lankant tą patį puslapį, serveris išskaito informaciją iš failo ir naud
Rodyklės – tai priemonė, leidžianti tiesiogiai pasiekti ir keisti atmintyje esančius objektus. Jos plačiai naudojamos įvairiose programavimo kalbose: manipuliuoti simbolių eilutėmis, perduoti parametrus funkcijoms, tvarkyti duomenų masyvus, kurti susietas sąrašus ir kitus sudėtingus duomenų struktūr