Vietinės ir tinklo ugniasienės – skirtumai ir privalumai

Kas yra ugniasienės?

Ugniasienės apsaugo kompiuterius ir tinklus nuo išorinių atakų, reguliuodamos interneto srautą. Jos kontroliuoja duomenis, kurie įeina į sistemą ir išeina iš jos. Ugniasienės gali būti įdiegtos atskiruose kompiuteriuose (vietinės) arba kaip viso tinklo dalis, įrengtos serveryje ar maršrutizatoriuje. Nors abi rūšys atlieka panašias funkcijas, jų įgyvendinimo būdai ir privalumai bei trūkumai skiriasi, priklausomai nuo saugomų išteklių.

Vietinė (host) ugniasienė

Vietinė ugniasienė – tai programinė įranga, įdiegta tiesiogiai viename kompiuteryje. Dažniausiai ją pateikia operacinės sistemos gamintojai: Windows (nuo Windows 2000), macOS, bei dauguma Linux distribucijų (pvz., Ubuntu, Fedora, SUSE). Tokia ugniasienė valdoma tiesiogiai tame kompiuteryje, kuriame ji įdiegta, todėl administratorius turi turėti prieigą prie įrenginio, kad galėtų ją įdiegti ir konfigūruoti.

Tinklo ugniasienė

Tinklo ugniasienė veikia visame tinklo lygyje. Ji filtruoja duomenų srautą, kol jis keliauja iš interneto į tinklo įrenginius. Tinklo ugniasienė taiko vieną taisyklių rinkinį visam tinklui, sukurdama „perimetrą“ – pirmąjį gynybos linijos tašką, reguliuojantį duomenų srautą dar prieš pasiekiant atskirus kompiuterius.

Tinklo ugniasienių tipai

Tinklo ugniasienės gali veikti kaip srauto nukreipimo įrenginiai (proxy), perduodantys duomenis į atitinkamus serverius. Atvirkštinis proxy (reverse proxy) priima išorinius užklausimus ir apsaugo vidinį tinklą, nukreipdamas srautą į tam tikrą serverį ir neleidžiant tiesioginio ryšio su kitais tinklo įrenginiais. Atvirkštinis talpinimo serveris (reverse hosting) veikia panašiai, bet leidžia apsaugoti kelias „subtinklus“ didesniame tinkle.

Privalumai ir trūkumai

Vietinės ugniasienės puikiai tinka atskiriems naudotojams – jos leidžia kurti individualias taisykles ir suteikia mobilumą (pvz., nešiojamas kompiuteris su ugniasiene yra apsaugotas bet kurioje vietoje). Tačiau didelį tinklą apsaugoti vien tik vietinėmis ugniasienėmis praktiškai neįmanoma, todėl būtina naudoti tinklo ugniasienę.

Tinklo ugniasienės leidžia nustatyti bendras taisykles visam sistemų kompleksui, bet jos nesuteikia tokio pat lygio individualios konfigūracijos kaip vietinės ugniasienės. Be to, jei tinklo ugniasienės veikia kaip proxy, netinkamai prižiūrint, jos gali sumažinti tinklo našumą. Šios priemonės nėra išskirtinės – dažniausiai saugumo architektūroje naudojami abu tipai kartu, kad būtų pasiektas maksimalus apsaugos lygis.