IP adresai, potinkliai ir jų vaidmuo tinkluose

IP adresų pagrindai

IP (Internet Protocol) adresas identifikuoja įrenginį kompiuteriniame tinkle, nurodydamas jo vietą ir tapatybę. IPv4 versija naudoja potinklio kaukes (subnet masks), kurios padeda valdyti tinklo srautą, nurodydamos, kuriame potinklyje įrenginys (ar įrenginių grupė) yra. Naujesnis protokolas – IPv6 – nebereikalauja atskirų potinklio kaukių, nes adresuose jau yra integruoti potinklio identifikatoriai.

IP adresas

IPv4 adresas yra 32‑bitų skaičius, padalintas į keturis oktetus, kuriuos rašome dešimtainiais skaičiais nuo 0 iki 255, atskirti taškais (pvz., 101.32.122.51). Kiekvienas adresas suskirstytas į dvi dalis: tinklo dalį ir įrenginio (host) dalį. Potinklio kaukė nurodo, kuri dalis priklauso potinkliui, ir padeda maršrutuoti išorinį srautą į tinkamus įrenginius.

Potinkliai

Potinklio kaukė apibrėžia, kokie IP adresai gali egzistuoti konkrečiame potinklyje, pavyzdžiui, vietiniame tinkle (LAN). Ji atrodo panašiai kaip IP adresas, tačiau „paslepia“ tinklo dalį. Kaukės reikšmės nurodo, kiek įrenginių gali būti potinklyje. Kuo mažesnė reikšmė dešinėje kaukės dalyje, tuo daugiau įrenginių gali būti priskirta.

Pavyzdžiai

Kaukė 255.255.255.0 nurodo tinklą, kuriame gali būti iki 256 įrenginių – pirmieji trys oktetai visų įrenginių IP adresų yra identiški, o paskutinis oktetas svyruoja nuo 0 iki 255. Todėl IP adresai 101.32.122.51 ir 101.32.122.70 dalijasi ta pačia kauke, tačiau 101.32.122.51 ir 101.32.102.51 – ne, nes jų trečiasis oktetas skiriasi. Kaukė 255.255.255.240 leidžia iki 16 įrenginių, o 255.128.0.0 – net iki 8 388 608 įrenginių.

Ateitis

Nauji įrenginiai nuolat užima IPv4 adresų rezervacijas, todėl galiausiai jų išteklių nebus. IPv6, pristatytas 2000‑ųjų viduryje, naudoja 128 bitus, suteikdamas praktiškai neribotą adresų skaičių. Nors IPv4 liks naudojamas dar daugelį metų, jo adresų ir potinklio kaukių naudojimas palaipsniui bus pakeistas IPv6 su įmontuotais potinklio identifikatoriais.