Interneto žinios
Pagal Federalinės komunikacijų komisijos (FCC) apibrėžimą, plačiajuostė interneto prieiga turi būti ne mažesnė nei 200 kbps, tačiau gali siekti iki 60 Mbps. Šie greičiai leidžia naudotis vaizdo konferencijomis, balso skambučiais per kompiuterį bei transliuoti aukštos kokybės garso ir vaizdo turinį.
DSL – tai žemės tinklu perduodama plačiajuostė paslauga per vario telefoninius kabelius. Tradiciniam DSL reikalingas aktyvus telefoninis linijos ryšys, tačiau egzistuoja ir „dry‑loop“ variantas, kuris veikia be telefono linijos. Greitis paprastai svyruoja nuo 768 kbps iki 7 Mbps, o optimalus našumas pasiekiamas, kai vartotojas yra iki 2 mylių nuo telekomunikacijų įmonės centrinės įstaigos.
Pluošto optinis plačiajuostis ryšys, dažnai tiesiog vadinamas „fibru“, naudoja šviesos impulsus duomenų perdavimui, todėl pasiekia kur kas didesnius greičius nei vario ar koaksialiniai kabeliai. Nuo 2011 m. didžiosios DSL tiekėjų, tokių kaip AT&T, Qwest ir Verizon, infrastruktūra papildoma fibru, leidžiančiu pasiekti VDSL (Very High Speed DSL) – greitį iki 25 Mbps ir daugiau.
Kabelinis plačiajuostis ryšys naudoja tą patį kabelį, kuriuo tiekiama televizija. Pagrindinis greitis paprastai svyruoja nuo 4 iki 6 Mbps, tačiau modernios kabelinės paslaugos gali pasiekti 20 Mbps ar dar didesnį. Greitis gali svyruoti priklausomai nuo tuo pačiu metu tą patį kabelį naudinančių vartotojų skaičiaus.
Satelitinė plačiajuostė naudojama vietovėse, kuriose nėra prieigos prie žemės tinklų (DSL, fibras, kabelis). Greitis yra panašus į tradicinį DSL – nuo 768 kbps iki 5 Mbps, tačiau gali būti paveiktas oro sąlygų ir palydovo padėties.
2011 m. vasarą 3G mobilus tinklas teikė plačiajuostį ryšį per išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir net el. skaitytuvus. PC Magazine tyrimas 2010 m. rodo, kad vidutinis nacionalinis atsisiuntimo greitis svyravo nuo 1,04 iki 2,11 Mbps, priklausomai nuo operatoriaus, vartotojo vietovės ir signalo stiprumo.
Palydovinis indas – tai antena Palydoviniai indai yra parabolinės mikrobangų antenos, skirtos priimti ir siųsti elektromagnetinius signalus iš palydovų. Dažniausiai jie naudojami televizijos, radijo ar duomenų perdavimui. Indų dydis ir forma priklauso nuo paskirties – nuo paprastų televizijos signal
Norint suprasti, kaip veikia DVD grotuvas, galima pasitelkti jo pirmtaką – gramofoną. Gramofone matome, kaip adata seką įraižytas vinilo įbrėžimus. DVD grotuvas veikia panašiai, tik technologija šiuolaikinė. Lazeris skaito diską DVD duomenys saugomi mažose duobutėse plastikinėje plokštelės sluoksnyj