Interneto žinios
Tam tikros rūšies baterijos gali išsilieti, sukeldamos įrenginių gedimus. Cheminės medžiagos, ypač alkalinės, laikui bėgant nusidėvi ir prasiskverbia pro korpusą, patekdamos ant jautrių elektroninių komponentų. Reguliariai tikrindami įrangą ir laiku keisdami neįkraunamas baterijas, galite išvengti šio nešvarumo ir žalos.
Baterijos veikia cheminėmis reakcijomis, kurių metu susidaro korozines medžiagas, pavyzdžiui, kalio hidroksidas ar sieros rūgštis. Šios medžiagos atakuoja metalinį korpusą, sukelia mažas skylutes ir leidžia rūgštims ištekėti į aplinką. Prastos kokybės baterijos, senėjimas, per didelė šiluma, gilus išsikrovimas arba bandymas įkrauti neįkraunamas ląsteles – visa tai skatina išsiliejimą. Ilgą laiką metaliniams komponentams liečiamas korozinis tirpalas gali visiškai sugadinti įrenginį.
Įprastos alkalinės baterijos turi kalio hidroksido pastą cinko korpuse. Kai baterija įjungta į grandinę, jonai tarp pastos ir cinko sukuria elektros srovę. Laikui bėgant cinkas nusidėvi, o kalio hidroksidas išsiskiria. Jei jis patenka į metalines jungtis, jos koroduojasi, nutraukiant srovės tekėjimą. Kartais koroziją galima nuvalyti, tačiau ilgesnis kontaktas ją sugadina negrįžtamai. Kalio hidroksidas taip pat gali pakenkti vario laidams, komponentų šakutėms ir plokštėms – žalos mastas priklauso nuo išsiliejusios medžiagos kiekio ir buvimo laiko.
Tokie akumulatoriai naudojami avarinėje apšvietimo sistemoje ir nenumaldomose elektros tiekimo (UPS) sistemose. Juose yra sieros rūgštis – stipri korozinė medžiaga. Gamintojai projektuoja juos taip, kad normaliomis sąlygomis nesilietų, tačiau mechaninis pažeidimas ar atvirkštinis įkrovimas gali sukelti išsiplėtimą ar išsiliejimą. Jei pastebite nuotėkį, dėvėkite gumines pirštines ir akių apsaugą, nuvalykite rūgštį švariu kepimo miltų tirpalu ir išmeskite atliekas sandarioje plastikinėje talpykloje.
Nors alkalinės baterijos daugumoje vartotojų elektronikos pakeitė anglies cinko, jos vis dar gaminamos mažos galios įrenginiams. Šios baterijų cheminė sudėtis – amonio chlorido ir cinko chlorido pasta. Kaip ir alkalinėse, ši pasta palaipsniui nusidėvi cinko apvalkalą, leidžiant koroziniam tirpalui išsiskirti ir sugadinti metalinius komponentus.
Nešiojamuosiuose įrenginiuose, pvz., nešiojamuose kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose, naudojamos įkraunamos ličio jonų baterijos. Skirtingai nuo neįkraunamų, jų cheminės medžiagos yra atstatomos, todėl išsiliejimo tikimybė yra mažesnė. Net jei išsilieja, cheminės medžiagos paprastai nekenkia metaliniams komponentams taip stipriai kaip alkalinės ar anglies cinko baterijos.
Reguliariai tikrinkite baterijų galiojimo laiką, nenaudokite senų ar pažeistų ląstelių, laikykite įrangą sausoje, vėsioje vietoje ir, jei įmanoma, rinkitės sandariai uždarytas baterijas. Tokiu būdu sumažinsite riziką ir išvengsite brangių remontų.
Alkaliniai ir švino rūgšties akumuliatoriai yra dažniausiai naudojami akumuliatoriai, su kuriais susiduria dauguma žmonių. Alkaliniai akumuliatoriai, pavyzdžiui, AA tipo, gali pradėti išsilieti, jei ilgai lieka prietaisuose. Švino rūgšties akumuliatoriai, tokie kaip automobiliniai, kartais taip pat
12 V baterijomis maitinamos elektrinės sistemos gali tiekti 110 V kintamąjį (AC) naudojant įtampos inverterį. Tokie įrenginiai paverčia 12 V tiesioginę srovę (DC) į standartinę namų elektros įtampą ir gali būti maitinami iš automobilio žiebtuvėlio lizdo, nešiojamos baterijos ar didesnio akumuliatori