Interneto žinios
Interneto žinios
Įprastam vartotojui visi duomenys, saugomi kompiuterio diske, atrodo šifruoti – tai tik skaitmenų ir raidžių sekos. Patyręs įsilaužėlis gali šiuos duomenis perskaityti ir sužinoti, kas tiksliai yra kompiuteryje. Norint apsaugoti duomenis nuo tokios grėsmės, jie gali būti šifruojami dviem būdais: arba programinė įranga šifruoja duomenis įrašymo metu, arba tam skirta aparatinė įranga integruota tiesiai į diską.
Visos šifravimo priemonės naudoja šifravimo raktą – atsitiktinių skaičių eilutę, kuri sumaišo duomenis prieš juos įrašant į diską. Be tinkamo rakto matomi tik beprasmiški skaičiai. Programinė šifravimo priemonė pasitelkia kompiuterio išteklius ir dažniausiai naudoja vartotojo slaptažodį kaip raktą. Aparatinė šifravimo įranga turi specialų procesorių, įmontuotą į diską, bei atsitiktinių skaičių generatorių, kurio sukurtą raktą atlieka vartotojo slaptažodis.
Programinis šifravimas priklauso nuo operacinės sistemos – keičiant OS, reikia iš naujo įdiegti šifravimo programą. Aparatinis šifravimas yra įdiegtas tiesiai į saugojimo įrenginį, todėl lieka veikiantis nepriklausomai nuo to, ką daryti su kompiuterio programine įranga.
Programinį šifravimą galima atnaujinti – taisyti klaidas, gerinti našumą, taip pat perkelti į kitus diskus ar kompiuterius. Aparatinis šifravimas yra fiksuotas mikrolipa diske, todėl jo keitimas dažnai yra sudėtingas arba neįmanomas, o apsaugoti papildomus diskus reikia įsigyti atskirus šifruotus įrenginius.
Programinis šifravimas naudoja procesorių, kuris tuo pačiu atlieka įprastas kompiuterio operacijas – tai gali sulėtinti visą sistemą. Aparatinis šifravimas veikia savo atskirame procesoriuje, todėl našumui jokios įtakos neturi.
Bruteforce – tai nuolatinis bandymas atspėti slaptažodį ar raktą. Programinėje šifravimo sistemoje gali būti apribojamas bandymų skaičius, tačiau įsilaužėlis gali pasiekti kompiuterio atmintį ir atstatyti skaitiklį, suteikdamas sau neribotą laiką. Aparatinis šifravimas veikia už kompiuterio atminties ribų, todėl toks metodas nepasiekiamas.
Programinis šifravimas yra toks pat saugus, kaip ir kompiuteris, kuriame jis veikia. Jei įsilaužėlis įdiegia kenkėjišką kodą, jis gali išjungti arba pakeisti šifravimą. Aparatinis šifravimas veikia nepriklausomai nuo OS, todėl nesusiduria su šiais saugumo trūkumais.
Kai informacija ištrinama iš kompiuterio kieto disko, ji iš tikrųjų nepašalinama. Nesvarbu, ar ištrinate failą iš šiukšliadėžės, ar formatuojate diską, visi duomenys lieka fizinėje disko medžiagoje. Sistema tiesiog pašalina nuorodą į failą iš failų paskirstymo lentelės (FAT), žymėdama vietą kaip lai
Duomenų kabeliai perduoda informaciją tarp serverių, asmeninių kompiuterių ir kitų įrenginių. Pagrindinės jų rūšys – susuktų porų, koaksialiniai ir pluošto optikos kabeliai, kurių kiekvienas turi specifines savybes ir naudojimo sritis.Susuktų porų kabeliaiŠie kabeliai plačiai naudojami telefonijoje