Serijinis vs lygiagretinis duomenų perdavimas: pagrindiniai skirtumai

Įvadas

Nors šiuolaikinės periferinės įrangos, pvz., spausdintuvų, dažniausiai naudoja USB jungtį, kai kurie senesni įrenginiai vis dar remiasi lygiagretiniais kabeliais. Lygiagretiniai kabeliai gali pasiūlyti didesnį duomenų perdavimo greitį, tačiau serijiniai kabeliai yra paprastesni, pigesni ir todėl tapo de facto standartu daugeliui įrenginių, tokių kaip MP3 grotuvo, spausdintuvų ir išorinių kietųjų diskų.

Duomenų perdavimo pagrindai

Kai periferiniai įrenginiai prijungiami prie kompiuterio, jiems reikalingas fizinis laidas, per kurį siunčiami elektriniai impulsai. Šie impulsai sudaro žinutes, duomenų failus arba komandas, kurių struktūra priklauso nuo įrenginio tipo ir jo sąveikos su kompiuterio sistema.

Lygiagretinis perdavimas

Lygiagretinis perdavimas vyksta keliais laidais, kurie paprastai yra plokšti ir sudaro „plokštumą“. Kiekvienas laidas perneša vieną bitą (0 arba 1). Jei turime aštuonių laidų grupę, vienu metu gali būti perduodamas visas baitas, todėl teorinis duomenų srautas yra didesnis.

Serijinis perdavimas

Serijinis perdavimas naudoja vieną laidą, per kurį bitai siunčiami po vieną. Šis metodas vadinamas serijiniu ne tik dėl bitų eilės, bet ir dėl būtinos duomenų struktūros – būtina žinoti, kada prasideda ir baigiasi perdavimas, kad informacija būtų patikima.

Privalumai ir trūkumai

Lygiagretiniai jungtys, esant visoms kitoms sąlygoms, gali būti greitesnės, tačiau jos reikalauja daugiau aparatūros ir todėl brangesnės. Serijinės jungtys, dėl technologinio pažangumo, gali pasiekti gigabaitų per sekundę greitį, yra pigesnės ir lengviau įdiegiamos, todėl jos dominuoja šiuolaikiniuose „plug‑and‑play“ įrenginiuose, pavyzdžiui, išoriniuose kietuosiuose diskuose ir MP3 grotuvuose.