120 Hz vs 240 Hz LED televizorių skirtumai

Kas yra atnaujinimo dažnis?

120 Hz ir 240 Hz – tai televizorių, įskaitant LED modelius, atnaujinimo dažniai. Atnaujinimo dažnis nurodo, kiek kartų per sekundę televizorius gali pakeisti rodomą kadrą. 240 Hz yra greitesnis nei 120 Hz, tačiau lėtesnis dažnis kartais laikomas natūralesniu vaizdu.

Istorinis kontekstas

Pradžioje LED televizoriai kenko nuo judesio išblukimo – greitai judančių scenų metu matomas „ištempių“ efektas. Iki 2007 m. standartinis dažnis buvo 60 Hz, tačiau 2009 m. jį pakeitė 120 Hz, o nuo 2011 m. kai kurie gamintojai pristatė 240 Hz modelius.

Judesio išblukimas (motion blur)

Didesnis dažnis geriau sumažina judesio išblukimą, todėl 240 Hz televizorius rodo sklandesnį vaizdą nei 120 Hz. Skaičius nurodo, kiek kartų per sekundę ekranas gali atnaujinti vaizdą – 240 kartų prieš 120 kartų.

„Judėjimo drebėjimas“ (judder)

Kai kuriamos filmų transliacijos, kartais pasireiškia drebėjimo efektas. Greitesnis atnaujinimo dažnis sumažina šį reiškinį, todėl 240 Hz televizoriai paprastai pasižymi mažesniu judėjimo drebėjimu nei 120 Hz modeliai.

Per daug sklandus vaizdas

Didelis dažnis gali „peršvelninti“ vaizdą, ypač filmams, kurių kadrai filmuojami 24–60 fps. Tokiu atveju 240 Hz gali sukelti dirbtinį, per daug stabilų vaizdą, kuris praranda natūralumą, palyginti su 120 Hz.

Išvada

Renkantis televizorių, svarbu subalansuoti sklandumą ir natūralumą. 120 Hz dažniausiai pakanka kasdieniam žiūrėjimui, o 240 Hz gali būti naudingas sportui ar greitai judančiam turiniui, bet gali sukelti per daug „lėtą“ įspūdį filmuose.