Kuo skiriasi buferizavimas ir srautinimas?

Buferizavimas – tai procesas, padedantis sklandžiai transliuoti turinį, kai interneto ryšys ne visada stabilus. Srautinimas leidžia žiūriui matyti tik tuo metu transliuojamą medijos dalį, o ne visą failą, kaip atsisiuntus.

Srautinimas

Srautinimas sumažina laukimo laiką iki momentų, kai žiūrovas gali pradėti žiūrėti turinį po duomenų srauto pradžios. Medija yra atsisiunčiama ir kartu atkuriama. BBC apibrėžia srautinimą kaip „muzikos klausymąsi ar video žiūrėjimą realiu laiku, o ne failo atsisiuntimą ir vėlesnį peržiūrėjimą“.

Buferis

Buferis – tai rezervuota duomenų saugojimo vieta, kurioje laikoma ateities turinio dalis, kurią vartotojas dar nepastebėjo, arba neseniai peržiūrėta dalis greitam atšokimui atgal. Programų atveju buferis saugo jau įkeltas funkcijas, kurias naudotojas greičiausiai naudos.

Kaip buferizavimas pagerina srautinimą

Buferis kaupia ateities informaciją, kad vartotojas gautų kuo sklandesnę patirtį. Jis kompensuoja duomenų srauto greičio svyravimus ir trumpalaikį ryšio praradimą. Be to, buferizavimas leidžia pradėti transliaciją aukštesne kokybe, nei tiesioginis srautas. Pavyzdžiui, jei garso srautas yra 256 kbps, o vartotojo ryšys – 200 kbps, buferis gali 30 sekundžių laiką įkelti dainą, kad ji būtų baigta atsisiųsti tuo pačiu metu, kai prasidės atkūrimas.

Srautinimas be buferio

Transliuojant be buferio, vaizdas priklauso nuo nuolatinio duomenų srauto greičio. Jei buferis yra per mažas arba jo nėra, transliacija gali trūkinėti, kokybė gali kristi arba pasirodyti trumpas pristabdymas dėl ryšio sutrikimų, serverio apkrovos ar duomenų paketų praradimo.