Kaip veikia nuotolinis automobilio užvedimo įrenginys?

Signalų dažnis

Nuotolinio užvedimo sistema – tai kompleksinė įranga, leidžianti įjungti automobilio variklį be fizinio atsidūrimo šalia transporto priemonės. Vairuotojas naudoja mažą nuotolinį pultą, panašų į automobilio signalizacijos valdiklį. Pultas išsiunčia itin specifinį, šifruotą radijo dažnį, kuris perduodamas įmontuotam valdikliui automobilyje. Šifravimas neleidžia neautorizuotiems asmenims atkurti signalo ir paleisti automobilio be savininko sutikimo.

Variklio užvedimas

Fizinė nuotolinio užvedimo priemonė yra kompaktiška valdymo dėžutė, sumontuota automobilyje. Gavusi signalą iš pulto, ji aktyvuoja kelis svarbius elektros komponentus: užvedimo jungiklį, maitinimo laidą, starterio laidą, stabdžių signalą, žemės jungtį ir apsukų matuoklio (tachometro) laidą. Visus šiuos laidus paprastai galima rasti toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, šone šoninės šarco srityje. Kai dėžutė įjungia šiuos signalus, variklis pradeda suktis, o iš anksto nustatytos funkcijos – pavyzdžiui, šildymo sistema – automatiškai įsijungia. Daugeliui sistemų taip pat įjungiamas durų užraktas ir mirksi signalų žibintai, patvirtindami, kad užvedimas pavyko.

Vagysčių prevencija

Dažnai klaidingai manoma, kad nuotolinis užvedimas suteikia galimybę vagysčių atveju pavogti veikiantį automobilį. Tai nėra tiesa – įrenginys turi kelis saugumo mechanizmus. Pirma, kai sistema įjungia variklį, automatiškai užrakinamos visos automobilio durys. Antra, be raktelio į užvedimo jungiklį neįmanoma perjungti pavarų iš stovėjimo (P) į vairavimą (D). Trečia, jei vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą be raktelio, sistema iš karto sustabdo variklį. Be to, po krovimo metu įmontuotas „tamper“ jungiklis sustabdo variklį, jei atidaroma variklio dangtis. Šios priemonės užtikrina, kad automobilį galėtų vairuoti tik savininkas.