Kompiuterių įtaka darbo rinkai

Negalima pervertinti kompiuterinių technologijų poveikio užimtumui ir darbo struktūrai šiuolaikinėje ekonomikoje. 1980‑aisiais, kai JAV darbo jėgos dalis, naudodama kompiuterius, išaugo nuo šiek tiek daugiau nei 25 % iki beveik 50 %, dar neprisiminus šiuolaikinių IT profesijų, daugelis darbuotojų atlikdavo užduotis, kurios šiandien automatizuotos.

Kuriamos darbo vietos

Kompiuteriai didina darbo našumą: el. paštas, interneto patikrinimai ir kiti greiti įrankiai leidžia darbuotojui per valandą atlikti daugiau užduočių. Didėjantis našumas dažnai skatina įmones plėstis ir samdyti naujus specialistus. Be to, pati IT sritis kuria naujas profesijas – programavimą, kompiuterinį projektavimą, animaciją, internetinę rinkodarą, skaitmeninį leidybą ir pan.

Naikinamos darbo vietos

Tačiau technologijų įvedimas išstumia darbuotojus, ypač žemo kvalifikacijos pozicijas – sandėlio darbuotojus, paprastą duomenų tvarkymą ir kitas užduotis, kurias pirmiausia automatizuoja kompiuteriai. Gamyboje, kur investicijos didelės, našumo augimas gali lemti atleidimus dar prieš įmonę turint pakankamai lėšų kurti naujas gamyklas.

Darbo jėgos stratifikacija

Kompiuteriai kuria gerai apmokamas, aukštos kvalifikacijos technines pozicijas, tuo pačiu naikindami žemo atlyginimo, mažai kvalifikuotus darbus. Be atitinkamo mokymo, žemesnio lygio darbuotojai nesugeba persikelti į aukštesnes pozicijas, todėl darbo rinka tampa vis labiau poliarizuota.

Papildomi svarstymai

Technologijos keičia ne tik darbo vietų skaičių, bet ir patį darbo organizavimą. Interneto komunikacija, failų keitimas ir nuotolinio darbo galimybės suteikia lankstumo – laisvalaikio, nuotolinio darbo, tarptautinių projektų. Tačiau tai taip pat kelia neapibrėžtumo dėl darbo saugumo, sumažina tiesioginius bendravimo su kolegomis kontaktus ir dažnai apriboja socialines garantijas, pvz., sveikatos draudimą.