Kibernetinio nusikaltimo priežastys

Kibernetinio nusikaltimo priežastys

„Experian“ duomenimis, 2010–2012 m. internetinių tapatybės vagysčių skaičius išaugo 300 %. Tai tik vienas iš daugelio kibernetinio nusikaltimo tipų, kurie pastaraisiais metais sparčiai didėja. Kibernetinis nusikaltimas – nuo tapatybės vagysčių ir įsilaužimų iki virusų platinimo ir kompiuterinių sukčiavimų – yra sudėtinga kriminologijos sritis, į kurią skiriama vis daugiau dėmesio, nes kompiuteriai mūsų gyvenime tampa neatsiejama dalimi ir tvarko daugybę asmeninės informacijos.

Ekonomiškai motyvuotas kibernetinis nusikaltimas

Pinigai yra pagrindinis variklis daugeliui kibernetinių nusikaltėlių. Nesuklausus rizikos, kai veiksmai vyksta virtualioje aplinkoje, atrodo, kad atlygis yra neproporcingai didelis. Dėl to populiarėja kenkėjiškų programų kūrimas, „phishing“ atakos, tapatybės vagysčiai ir apgavikų prašymai dėl pinigų. „Businessweek“ teigia, kad vien tik internetinės bankų sąskaitas taikant kibernetinius nusikaltimus kasmet visame pasaulyje atneša beveik 700 mln USD.

Asmeniškai motyvuotas kibernetinis nusikaltimas

Kibernetiniai nusikaltėliai yra žmonės, todėl jų veiksmai dažnai kyla iš asmeninių emocijų ar keršto. Nuo nepatenkinto darbuotojo, įkėlimo viruso į įmonės kompiuterius, iki pavydžiu draugo, kuris įsilaužia į buvimo draugės socialinių tinklų paskyrą, ar paauglio, kuris ištrina mokyklos svetainę, norėdamas įrodyti savo gebėjimus. Nors tokie nusikaltimai dažnai vadinami aistros nusikaltimais, jų pasekmės gali būti rimtos ir sukelti didelę nuostolių sumą.

Ideologiškai motyvuotas kibernetinis nusikaltimas

„Hacktivistų“ grupė „Anonymous“ po to, kai finansų įmonės „Visa“, „MasterCard“ ir „PayPal“ neleido naudoti lėšų kontroversinei organizacijai „WikiLeaks“, pradėjo seriją „bot“ atakų prieš šių įmonių serverius, juos padarydama nepasiekiamus. Tokios atakos vykdomos dėl etinių, ideologinių ar moralinių priežasčių, siekiant išreikšti nepasitenkinimą asmenims, korporacijoms, organizacijoms ar net valstybėms.

Struktūrinės priežastys

Be asmeninių motyvų, svarbų vaidmenį atlieka ir aplinka, kurioje vyksta kibernetinis nusikaltimas. Daugiau asmeninės ir jautrios informacijos laikoma internete, todėl potencialūs atlygis nusikaltėliams didėja. Tačiau nei kompiuterių saugumas, nei tokios priemonės kaip el. pašto filtrai nepakankamai tobulėjo. Pavyzdžiui, „Norton“ teigia, kad 2012 m. net 41 % kompiuterių neturėjo atnaujintos apsaugos.