Interneto žinios
Internetas – nuostabi komunikacijos priemonė, leidžianti vartotojams akimirksniu susisiekti per didelius atstumus. Deja, jo pasiekiamumas ir anonimiškumas taip pat suteikia puikias galimybes nusikaltėliams, kurie išnaudodami pasaulinį tinklą vykdo įvairius neteisėtus veiksmus. Sužinoję apie dažniausiai pasitaikančius kibernetinio nusikaltimo tipus, galite apsisaugoti nuo tapimo aukomis.
Viena iš dažniausių kibernetinio nusikaltimo formų – asmens tapatybės vagystė. Hakeriai ir apgavikai naudoja melagingus el. laiškus, kad priverstų aukas atskleisti slaptažodžius ir paskyrų duomenis, arba pasitelkia specialias programas – keyloggerius – sekantys, ką vartotojas įveda prisijungiant prie banko ar kreditinių paskyrų. Turėdami šią informaciją, jie gali prisijungti prie egzistuojančių paskyrų arba atlikti pirkimus aukos kreditinėmis kortelėmis. Jei išsnarksta asmens socialinio draudimo numeris ar kiti identifikaciniai duomenys, nusikaltėlis gali atverti naujas kredito paskyras aukos vardu, sukeldamas didelę žalą.
Paprastas finansinis sukčiavimas taip pat dažnas internete. Apgavikas gali pasiūlyti prekę pardavimui per aukcionų svetainę, neturėdamas ketinimo ją pristatyti, ir po apmokėjimo tiesiog dingsta. Kitas scenarijus – nusikaltėlis perka prekę naudodamas pavogtą kreditinę kortelę arba po prekių gavimo reikalauja neteisingo „chargeback“ (grąžinimo) reikalavimo.
Avansinio mokesčio sukčiavimas, dar vadinamas 419 apgavyste (pagal Nigerijos baudžiamojo kodekso skyrių), apgaudinėja aukas, žadėdamas didelę išmoką. Apgavikas siunčia el. laišką su pranešimu apie netikėtą finansinį laimėjimą – dažnai tariamą turtingą giminių arba slaptą turtą. Norint „gauti“ šį turtą, aukai reikia pateikti asmens duomenis ir sumokėti keletą „administracinių“ išlaidų. Šiame apgavystės variante daugelis žmonių prarado tūkstančius, net šimtus tūkstančių dolerių.
Įsilaužimas – neteisėtas saugumo sistemų apeinimas, siekiant prieiti prie kito asmens kompiuterio ar tinklo. Kai kurie hakeriai veikia iš smalsumo, įsilauždami į nepažįstamus sistemas dėl iššūkio ir net praneša savininkams apie saugumo spragas. Kiti – dėl savanaudiškų tikslų: duomenų vagysčiai, sistemos kontrolės įgyjimas ar tiesiog žalos ir chaoso sukėlimas.
Piratinimas – programų, filmų, muzikos ar kitų intelektinės nuosavybės kūrinių kopijavimas ir platinimas be leidimo. Piratų grupės pašalina apsaugą nuo kopijavimo ir skleidžia neapsaugotus failus per failų dalijimosi tinklus bei platinimo svetaines. Filmų ir muzikos pramonės įmonės kovoja su šiuo reiškiniu ginčijantys teises teismo procesais, o programinės įrangos gamintojai – įdiegiant sudėtingas kopijavimo apsaugos sistemas.
Kiti, tradiciškai offline vykstantys nusikaltimai, taip pat gali įvykti internete. Pavyzdžiui, vaikų pornografijos prekyba dažnai pasinaudoja interneto anonimiškumu. Narkotikų prekyba taip pat turi internetinį komponentą – prekybininkai naudoja alternatyvias valiutas ir anoniminius paslaugų teikėjus. Netgi teisėtus vaistus ieškantys vartotojai gali rasti pilką rinką, kur įsigyja medikamentus be receptų iš užsienio, kartais gaudami pasibaigusius, neteisingus ar pavojingus produktus.
Kibernetinio nusikalstamumo apibrėžimasKibernetinis nusikaltimas – tai bet kokia nusikalstama veikla, vykdoma internete. Tokie nusikaltimai gali būti nukreipti prieš asmenis, valstybę ar turtą. Pagal Cyber Crime Watch žurnalą, beveik tris ketvirčius amerikiečių patyrė bent vieną kibernetinį nusikalt
Nusikaltėliai išnaudoja technologijas įvairiais būdais. Ypač internetas tampa puikia priemone sukčiams ir kitiems nusikaltėliams, nes leidžia jiems veikti slaptai, pasinaudojant skaitmeniniu anonimiškumu. Kibernetiniai nusikaltimai veikia visuomenę tiek internete, tiek realiame gyvenime.Identiteto v