Kibernetinių nusikaltimų tyrimo metodai

Kibernetinis nusikaltimas – bet kokia neteisėta veikla, vykdoma naudojant kompiuterius ar internetą – tapo rimta grėsme asmenims, įmonėms ir net valstybės saugumui. Norint kovoti su šia grėsme, policija sukūrė specializuotas tarnybas, mokytas taikyti įvairias tyrimo priemones.

Pokalbiai su liudytojais

Vykdant tyrimą, pareigūnai dažnai pradeda nuo asmeninių interviu su įtariamaisiais, liudytojais ir kitais susijusiais asmenimis. Šie pokalbiai padeda nustatyti, ar įvyko nusikaltimas, ir kaip geriausiai tęsti tyrimą. Užrašytos liudytojų parodymai tampa svarbiu įrodymų šaltiniu tiek tyrimo, tiek teisinio proceso metu.

Stebėjimas

Informacijos rinkimas vyksta ir fiziniu, ir skaitmeniniu būdu. Fizinis stebėjimas apima vaizdo kameras, klausymą (wiretap) ir kitus metodus, leidžiančius sekti įtariamąjį realiame pasaulyje. Skaitmeninis stebėjimas apima kompiuterių ir interneto veiklos analizę, įskaitant „honey‑pot“ (medaus puodų) operacijas, kurios patraukia kibernetinius nusikaltėlius į kontroliuojamą aplinką ir suteikia įrodymų.

Forensinė analizė

Surinkus pakankamai duomenų, tyrėjai gauna ieškinį ir konfiskuoją tikslinius įrenginius, kad atliktų išsamų skaitmeninį forensinį tyrimą. Analizuojami tiek nuolatiniai duomenys (kietųjų diskų turinys), tiek laikini (cache, RAM, registro duomenys). Forensikos specialistai seką skaitmenines pėdas el. laiškuose, failuose, naršymo istorijoje ir kt.

Pasekimas po masku

Kai reikia tiesiogiai susidurti su nusikaltėliais, tyrėjai gali dirbti po masku, sukurdami netikras internetines tapatybes. Tokios operacijos ypač svarbios kovojant su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografijos platintojais. Tyrėjai apsimeta vaikais pokalbių kambariuose, fiksuoja visus pokalbius kaip įrodymus ir, jei būtina, organizuoja susitikimą gyvai, kad sulaikytų nusikaltėlį.