Interneto žinios
Interneto žinios
Vertikali duomenų bazė saugo informaciją stulpelių (kolonų) tvarka, o ne įprastu įrašo (eilutės) būdu. Duomenys išsidėsto „vertikaliuose“ struktūrose, vadinamuose predikato medžiais arba P‑medžiais, ir apdorojami horizontaliai.
Horizontalinės duomenų bazės tinka situacijoms, kai reikia gauti eilutės formos rezultatą. Duomenų kasyboje, kur tyrėjai siekia gauti glaustus, struktūruotus atsakymus, vertikalios struktūros yra efektyvesnės. P‑medžiai kuriami suskaidant kiekvieną lentelės stulpelį į bitų vektorius arba masyvo struktūras. Tokie medžiai gali būti vienmačiai, dvimačiai arba daugiamačiai – pavyzdžiui, geografiniai duomenys gali būti saugomi atitinkamų dimensijų P‑medžiuose.
Vertikalių duomenų bazėse naudojami greiti loginiai operatoriai (AND, OR, XOR, NOT). Kadangi duomenys išsidėsto stulpelių, o ne eilučių, užklausas galima vykdyti neperskaitydami nereikalingų disko puslapių, taip pagreitėjant duomenų gavimą. Tai ypač svarbu dirbant su milžiniškais duomenų rinkiniais.
Vertikalios bazės leidžia naudoti didelius puslapius. Viena skaitymo operacija gali grąžinti daugybę susijusių elementų. Priešingai, horizontalinėse bazėse vienas skaitymas atneša ne tik reikiamus duomenis, bet ir visus neaktualius stulpelius, todėl jos dažniausiai naudoja mažesnius puslapius.
Mokslininkai pastaraisiais metais vėl pradėjo domėtis vertikaliomis duomenų bazėmis. Nors mokslinių projektų naudotojų skaičius dažniausiai mažesnis nei komerciniame sektoriuje, užklausos būna sudėtingesnės ir netikėtos. Dažnai trūksta specializuoto administravimo, todėl sistemos turi automatiškai atsakyti į sudėtingas užklausas ir būti perkeliamos tarp įvairių kompiuterių modelių. Vertikalios duomenų bazės šiose srityse išsiskiria geresniu našumu ir lankstumu.
Duomenų bazių tipai Duomenų bazių valdymo sistemos (DBMS) atleidžia programuotojus nuo žemo lygio įrašų saugojimo detalių. Kai reikia įrašo, programoje parašoma kelios paprastos komandos, o DBMS atliks visą likusį darbą. Nuo paprastų pradžios šios sistemos išaugo iki itin sudėtingų sprendimų – nuo n
Duomenų apdorojimo sistema priima neapdorotus duomenis ir, pasitelkdama kompiuterių automatizavimą, paverčia juos patikimu informacijos šaltiniu, kurį patikrina įvairios programų aplikacijos. Gautas informacijos rinkinys gali būti tekstas, skaičiavimai, formulės ir kiti duomenų tipai, pagrįsti kompi