Kompiuterių tipai: skirtumai, privalumai, trūkumai ir charakteristikos

Šiandienos kompiuterių pirkėjui siūloma tiek daug variantų, kad sunku patikėti, jog iki neseniai pasirinkimas buvo paprastas – tik stalinis ar nešiojamas kompiuteris. Su populiariomis netbook, planšetiniu ir jutikliniu ekranu įrenginiais, kiekvienas ras sau tinkamą formą: nuo didžiulio ekrano iki kompaktiško įrenginio, galinčio patogiai patikrinti el. paštą vaikšto gatvėje.

Staliniai kompiuteriai

Nors „stalinis“ terminas kartais klaidina – daugelis vartotojų laikosi bokšto formos kompiuterio po ar šalia stalo, o monitorius, klaviatūra ir pelė lieka ant darbo vietos – stalinis kompiuteris suteikia didžiausią pritaikomumą. Jo korpusas talpina tik pačią mašiną, todėl vartotojas gali naudoti tiek įprastus periferinius įrenginius, tiek pasirinkti kitus. Lengvai pasiekiami RAM lizdai, standieji diskai, plokštės ir net procesorius leidžia entuziastams sukonfigūruoti įrenginį pagal konkrečius poreikius. Dėl šios išplečiamumo stalinius kompiuterius renkasi žaidėjai, video redaktoriai ir CAD specialistai. Nors nešiojamas variantas čia neįmanomas, gerai aprūpintas stalinis kompiuteris gali veikti kaip serveris ar atsarginės kopijos stotis namų tinkle. Jo kaina dažnai yra mažesnė nei nešiojamo, tačiau nepamirškite įtraukti monitoriaus kainos į bendrą biudžetą.

Nešiojami kompiuteriai

Nuo 2005 m. nešiojami kompiuteriai pranoko stalinius populiarumu. Šiandien jie siūlo funkcijas, kurios anksčiau būdavo tik stalinių. Aukštos raiškos ekranai, pilno dydžio klaviatūros ir daugiagyslės procesoriai leidžia daugumai programų veikti taip pat greitai kaip staliniam. Nešiojamo privalumas – mobilumas: galite dirbti bet kur, o beveik visi modeliai turi Wi‑Fi. Rinkoje yra įvairių dydžių: kompaktiškos netbook – lengvos, nebrangios, bet su ribotu talpa ir našumu; didesnės „desktop replacement“ klasės – iki 17 colių ekranai, galingi procesoriai ir daugybė jungčių, tačiau brangesnės ir su trumpesne baterija; bei vidutinės 13‑15 colių klasės, kurios siūlo subalansuotą našumą ir kainą. Taigi kiekvienas ras sau tinkamą nešiojamą kompiuterį.

Visų funkcijų kompiuteriai (All‑in‑One)

Pirmasis plačiai pripažintas „visų funkcijų“ kompiuteris buvo „Macintosh“. Apple 1999 m. atnaujino šį modelį su iMac, o dabar šį formatą siūlo ir kiti gamintojai, pvz., Acer Veriton ar HP Omni. Pagrindinė idėja – visas techninis „darbas“ paslėptas už ekrano, todėl įrenginys atrodo tvarkingas. Naudojamos USB jungtys leidžia pasirinkti pelę ir klaviatūrą, o kai kurie modeliai, pvz., HP TouchSmart, turi ir liečiamą ekraną. Trūkumai – ribotas mobilumas ir mažesnė galimybė atnaujinti komponentus, palyginti su staliniu bokštu. Vis dėlto, jei ieškote kompaktiško, estetiško sprendimo mažam namų ar virtuvės kampui, visų funkcijų kompiuteris gali būti geriausias pasirinkimas.

Planšetiniai kompiuteriai

Naujausias kompiuterio formatas – planšetės, kurios tapo populiarios 2010 m., kai Apple pristatė iPad. Tai lengviausias ir labiausiai mobilus įrenginys, naudojantis liečiamą ekraną kaip pagrindinę sąsają; daugeliui modelių galima prijungti išorines klaviatūras. Kai kurios, pvz., Asus Transformer, turi atskirą klaviatūrą ir touchpad, imituojantys nešiojamo kompiuterio funkcijas. Dauguma planšečių siūlo 3G/4G LTE arba tik Wi‑Fi ryšį. Dėl energiją taupančio procesoriaus baterija veikia ilgiau nei nešiojamo. Idealiai tinka el. pašto tikrinimui, pastabų darymui, knygų skaitymui ar pristatymams. Nors jų operacinės sistemos (Android, iOS, Windows RT) riboja programų pasirinkimą, Microsoft Surface Pro leidžia naudoti pilną Windows. Ekrano dydžiai svyruoja nuo 7 colių (Kindle Fire) iki 10,6 colio (Surface) ir 9,7 colio (iPad). Dauguma planšečių turi fiksuotą atmintį, kai kurie – microSD plokštės lizdą. Kainos labai skiriasi – net nuo 200 USD už bazinį Android modelį.